Teisės projektų ir tyrimų centras įvertino, kiek juridiškai pagrįsti kai kurių politikų pareiškimai apie tai, kad, nutraukus  sutartį, kuria buvo įsteigta bendrovė „Leo LT“,  valstybė turėsianti mokėti daugelio milijardų išmokas privačiai bendrovei.
 
Teisininkai pažymi, kad politikai, įspėjantys dėl milijardinių išmokų, nenurodo jokio teisės akto ar sutarties punkto, kuris nustatytų tokias nerealias sankcijas. Iš tiesų, pasak teisininkų, politikai jokio šaltinio ir negali nurodyti, nes tokių sąlygų nėra, o, jei jos ir būtų kokiame  nors slaptame susitarime numatytos, jos būtų neteisėtos.
 
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas nurodo, kad bendrovės „Leo LT“ steigimo sandoryje jos negaliojimo ir naikinimo atveju nėra numatyta jokių išmokų privačiai bendrovei „NDX energija“.

Sutartyje yra nustatyta, jog sutarties nebegaliojimo ar nutraukimo atveju yra taikoma Lietuvos teisė. Be to, pasak K.Čilinsko, ir Lietuvos Civilinio proceso kodeksas  nustato, kad sprendžiant ginčus tarp Lietuvos subjektų, taikoma Lietuvos teisė.

Vadinasi, būtų taikomas  Civilinis kodeksas ir valstybės turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai, kurie nenustato jokių milijardinių valstybės išmokų privačiai bendrovei, jei jos sandoris su valstybe negalioja. Šiuo atveju sandoris pripažintinas niekiniu dėl to, jog buvo pažeisti imperatyviniai įstatymo reikalavimai arba dėl to, jog sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. O būtent tokie pažeidimai įvairių teisinių institucijų yra užfiksuoti sandoryje ir jo sudarymo procedūroje, sako teisininkas.

Tokiu atveju, nurodo K.Čilinskas, pagal Lietuvos teisę, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti tik atvirkščiai: nuostolius gali patirti tik privatūs savininkai.
 
Pasak teisės ekspertų, nutraukus sandorį, valstybė finansiškai stipriai laimėtų, nes ji pagal sandorį yra įnešusi daugelio milijardų litų kapitalą ir iš jos lėšų buvo finansuojamos didžiulės sandorio sudarymo ir „Leo LT“ administravimo išlaidos. Nutraukiant sutartį, privatūs savininkai turėtų kompensuoti jiems tenkančių dalį išlaidų.
 
Pasak teisininkų, sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai vien jau tuo, jog jis yra apgaulingas. Sandorio pavadinimas („Sutartis dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo“) visuomenei ir net Konstituciniam Teismui sudarė įspūdį, kad šiuo sandoriu siekiama vieno tikslo: sukurti privačią „Leo LT“ bendrovę, įnešti į ją kuo daugiau valstybinio kapitalo ir dalį privačios bendrovės „NDX energija“ kapitalo, po to pripažinti UAB „NDX energija“ savininkams 38,3, proc. visos sukurtos bendrovės akcijų ir taip „sukooperavus“ valstybės ir UAB kapitalą, kuo greičiau investuoti jį į naujos AE statybą.

Todėl ir AE įstatymo pataisa, įteisinanti LEO sandorį, buvo priimta ypatingos skubos tvarka. O Konstitucinio Teismo dauguma narių netgi laikė, kad AE įstatymas, nenumatęs 38,3 proc. valstybės turto privatizavimui  konkurso, buvęs teisėtas, nes, įstatymu numatytas sandoris esąs vos ne labdara-tik investavimas savo kapitalo į naujos AE statybą. Tačiau tikrovėje  apie investavimą, nurodo teisininkai,  kalbama tik sandorio pavadinime. O iš sandorio teksto aiškiai matyti, kad AB LEO LT nei turi investuoti į AE statybą, nei tą statybą vykdyti, nei faktiškai tai padarė.

Iš tikrųjų, pagal „Leo LT“ sandorį, nurodo teisininkai, valstybė privačios bendrovės naudai, negaudama nė cento į biudžetą, atsisakė 38,3 procentų pajamų, gaunamų iš dviejų verslų: elektros energijos perdavimo verslo ir elektros energijos skirstymo verslo.

LEO sandoriu, nurodo teisininkai, tos pačios privačios UAB savininkams buvo perleista ne tik 38,3 procentų valstybinių perdavimo tinklų, valstybinių Rytų skirstomųjų tinklų, bet kartu buvo baigtas ir anksčiau valstybei priklausiusiu Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas - tos pačios UAB „NDX Energija“ naudai. Ir iš viso to didžiulio nacionalinio elektros energetinio kapitalo „privatizavimo“, nurodo teisininkai, valstybė į biudžetą negavo nė cento, o priešingai – išleido ir tebeleidžia milijonines sumas šių sandorių sudarymui ir „Leo LT“ administravimui.
 
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas pastebi, kad LEO sandoris pažeidžia Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus valstybės turto apsaugos ir visuomenei naudingo to turto valdymo principus dar ir tuo, jog pagal šį sandorį privačios  LEO LT bendrovės valdymui pereina visos valstybės lėšomis statomos energetikos sistemos, tame tarpe ir jungtis su Švedija ar Lenkija.

Privačios bendrovės kapitalas automatiškai padidėja 38,3 procentų  nuo kiekvienos  valstybės investicijos. Be to, teigia K.Čilinskas, pagal praėjusių metų pabaigoje priimtas Energetikos įstatymo pataisas valstybės ir savivaldybės institucijos perleidžia „Leo LT“ ar jos kontroliuojamoms bendrovėms visą kapitalą (pastatus, žemę, įrengimus), susijusį su elektros energetikos sistema. Perleidžiama ne rinkos kaina, o už likutinę vertę, t.y., pusvelčiui. Ir šiuo atveju, privačios UAB savininkai automatiškai praturtėja, t.y., jų kapitalo vertė išauga  38,3 procentais to perleisto turto vertės.
 
Iš kitos pusės, teigia teisininkai, pagal sandorį privačios UAB savininkai neturi daryti jokių išlaidų valstybės interesais. Vadinasi, nurodo K.Čilinskas, kiekvienas LEO sandorio galiojimo mėnuo neša valstybei daugiamilijoninius nuostolius: Jie susideda iš 38,3 procentų privačios UAB savininkams  perduotų valstybinės elektros energijos  perdavimo ir skirstymo pajamų, taip pat  iš išlaidų didžiulėms LEO administracijos narių algoms bei iš nuostolių, atsirandančių  ne rinkos kaina UAB privatiems savininkams perduodant valstybės energetinį kapitalą ir t.t.
 
Pasak K.Čilinsko, tie politikai, kurie „Leo LT“ sandorio nutraukimo atveju  išgalvoja milijardines valstybės  išmokas privačių asmenų naudai, gali turėti ir negerus tikslus: arba išsaugoti LEO kaip grupelės žmonių pasipelnymo priemonę, arba - jei jau sandoris būtų panaikintas – iš anksto įteigti teismams, esą, jie gali iš valstybės priteisti daug milijardų litų tų politikų globojamai bendrovei.