Laivyba

Keleiviams -oazė ir gultai

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jūrinius keltus eksploatuojančioje Klaipėdos bendrovėje „Lisco Baltic Service“ pradėjo mažėti gabenamų krovinių, tačiau daugėja keleivių. Anksčiau rudeniop keleivių sumažėdavo, tačiau šiemet jų išliko beveik tiek pat, kaip ir vasarą. Tai aiškinama ir tuo, kad didelė dalis į užsienį dirbti išvažiavusių lietuvių studentų grįžta į gimtinę pasiimti akademinių atostogų.

Norėdama ir toliau išlaikyti keleivių srautą, bendrovė gerina jų priėmimo sąlygas. Kelte “Lisco Patria“, kuris kursuoja tarp Klaipėdos ir Švedijos miesto Karlshamno, nesustabdžius kelto darbo, neseniai įrengtas vaikų žaidimų kambarys, 25 vietų konferencijų salė, sauna, papildomas baras rūkantiems, lauko kavinė laivo denyje. Nuo šių metų spalio šiame kelte bus pradėtas įgyvendinti vadinamasis švediškas paketas. Penktadienio vakare Karlshamne į keltą už 1790 švediškų kronų (apie 650 litų) įsėdę skandinavai galės atplaukti į Klaipėdą, kur iš Jūrų perkėlos organizuotai bus nuvežti į miestą. Čia jie galės susipažinti su prekybos centrais, restoranais, kultūros objektais, bus apgyvendinti viešbučiuose. Sekmadienio vakare užsieniečiai išplauks atgal ir išmiegoję kelte pirmadienio rytą galės važiuoti į darbą. Manoma, kad skandinavus į Lietuvą trauks pigesnės paslaugos, maitinimas ir alkoholis.

Jau šią vasarą „Lisco Baltic Service“ keltuose atsirado keleivių, kurių anksčiau nebūdavo. Gerokai padaugėjo ne tik švedų, norvegų, danų, latvių, vokiečių, bet ir italų, ispanų, prancūzų. Keleiviams pritraukti vystomi įvairūs bendri projektai su avialinijomis, geležinkeliais. Jau kitą vasarą tame pačiame kelte „Lisco Patria“ planuojama įrengti keleiviams skirtas oazes su palmėmis ir gultais ant denio. Tačiau gražios iniciatyvos ir norai atsiremia į prastas keleivių priėmimo galimybes Klaipėdos uoste. Jūrų perkėla pritaikyta priimti tik gana nedideliam keleivių skaičiui, o apie naujo keleivių terminalo statybą prie II Smiltynės perkėlos jau daugelį metų kalbama, tačiau reikalai nejuda.

Įsigydama greitesnius, keleivių ir krovinių daugiau talpinančius laivus „Lisco Baltic Service“ orientuojasi į krovinius. Šios bendrovės generalinis direktorius Artūras Gedgaudas teigė, kad krovinių mažėjimas keltuose gali būti laikinas reiškinys. Pagal krovinių kiekį pirmasis šių metų pusmetis keltų bendrovei buvo rekordinis. Prieš tampant Lietuvai Europos Sąjungos nare ir baiminantis brangimo pirkta daugiau prekių iš Vakarų Europos. Tikimasi, kad prieš Kalėdas krovinių gabenimas keltais, kaip ir kiekvienais metais, suintensyvės. Įžvelgiama ir ateities perspektyvų, nes Europos Sąjungos politika orientuota į sausumos kelių nukrovimą ir krovinių perkėlimą į jūrą.

„Lisco Baltic Service“ atidarė keltų linijas ir iš Rygos bei Ventspilio į Liubeką (Vokietija). Jei Ventspilyje Lietuvos keltų bendrovė sutikta palankiai, tai Rygoje ji pajuto diskriminaciją. Ją bandoma įveikti kartu su „Lisco Baltic Service“ bendrovę valdančia danų laivybos kompanija „DFDS Tor Line“. Vakar „DFDS“ kompanijos vicedirektorius ir „Lisco Baltic Service“ valdybos pirmininkas Gelertas Pedersenas lankėsi Rygoje ir bandė spręsti susidariusias problemas. Jei ir toliau latviai diskriminuotų Rygos-Liubeko linijoje dirbančius keltus „Kaunas“ ir „Vilnius“, „Lisco Baltic Service“, anot A.Gedgaudo, kreipsis į Europos Sąjungos lygių teisių teismą.