Kelių policijos vadovas: tikimybė motociklininkui žūti kelyje – aštuoniolika kartų didesnė

  • Teksto dydis:

Dažnai avaringose kelio vietose pastatomi ženklai, rodantys žuvusiųjų ir sužeistųjų statistiką. Toronto universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė labai netikėtą tokių ženklų poveikį. Pasirodo, jie ne mažina avarijų skaičių, o kaip tik jį didina, praneša LNK.

Anot Kelių policijos vado Vytauto Grašio, Lietuvoje toks tyrimas nebuvo atliktas ir galimai jo rezultatai būtų kitokie nei JAV.

„Man neteko girdėti apie tokį tyrimą, bet kartas nuo karto pasidomiu, kokie tyrimai dėl eismo saugumo atliekami Amerikoje. Mano nuomone, ne visi tyrimai atitiktų Lietuvoje ir toks pat būtų atgarsis. Jeigu atsirastų, kas organizuotų tokį tyrimą, manau, kad tikrai galima Lietuvos kelių direkcijai sakyti, kad tas ženklas turi neigiamą ar teigiamą poveikį. Kiek kalbame su vairuotojais, eismo dalyviais, su institucijomis, atsakingomis už eismo saugumą, tas ženklas kažkiek verčia susimąstyti, kokia yra situacija šitame kelyje. Juolab, kad tame ženkle dar apačioje parašyta, kad tame kelyje dirba nežymėtas policijos automobilis, o tai vėlgi skatina vairuotoją laikytis Kelių eismo taisyklių (KET)“, – teigė Kelių policijos vadas.

Tyrimas sako, kad vairuotojai yra per daug šokiruojami ir per giliai mąsto apie tas avarijas, įvykusias kelyje, kuriuo jie tuo metu važiuoja ir tuomet nepastebi kliūčių kelyje. Anot pašnekovo, vairuotojai Lietuvoje dažnai užsisvajoja arba užsiima pašalinėmis veiklomis ir tuomet sukelia avarijas.

„Man tikrai sunku pasakyti. Būtų įdomu paskaityti visą tą tyrimą, bet vėlgi Lietuvoje mes susiduriame su tuo, kad vairuotojai per mažai mąsto, per mažai kreipia dėmesio į eismą, o užsiima kažkokiais pašaliniais dalykais: naršo telefone, rašo žinutes arba fantazuoja, galvoja apie kažką kitą ir nedalyvauja eisme. Kai atsitinka eismo nelaimės, kuriose būna sužaloti arba miršta žmonės, mums nesuvokiama, dėl kokių priežasčių tai įvyko, esant gerai dangai, geram orui, neintensyviam eismui, o kažkaip išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir įvyksta nelaimė. Sunku surasti kitą priežastį išskyrus tą, kad jis nekreipia dėmesio į eismą ir užsiima kažkuo kitu“, – kalbėjo V. Grašys.

Šį pavasarį įvyko ne viena kraupi avarija, kurios metu žuvo žmonės, tačiau statistiškai avaringumas nėra didesnis nei praėjusiais metais.

„Jeigu kalbam statistiškai, tie duomenys nėra blogėjantys, situacija šiek tiek gerėja, palyginus su praėjusiais metais, bet reikėtų prisiminti, kad praėjusiais metais panašiu laikotarpiu buvo karantinas ir taikomi tam tikri apribojimai, tad ir eismo intensyvumas buvo gerokai sumažėjęs. Sakyti, kad ta situacija keičiasi į gerąją pusę tikrai negalime. Pastarojo savaitgalio įvykiai, kuomet turėjome ne vieną žūtį Lietuvos keliuose, rodo, kad negalime apleisti tos situacijos ir nuolat turime kalbėti, ieškoti būdų, kaip įtikinti eismo dalyvius: automobilių vairuotojus, pėsčiuosius, elektrinių paspirtukų vairuotojus, dviračių vairuotojus laikytis KET ir suvokti, kad tos taisyklės ne policijai reikalingos, ne kelio savininkui, o pirmiausia reikalingos kiekvienam eismo dalyviui“, – aiškino kelių policijos vadas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pavasarį į kelius sugrįžta dviratės transporto priemonės, nuo kurių automobilių vairuotojai jau buvo atpratę. Atsargiems reikėtų būti ir automobilių vairuotojams, ir pavasarį į kelius išriedėjusiems motociklininkams, paspirtukininkams ir dviratininkams.

„Sezoniškumas rodo, kad balandžio, gegužės mėnesiais į Lietuvos kelius sugrįžta dviračiai, elektriniai paspirtukai ir motociklai. Buvo laikotarpis, kai vairuotojai buvo pamiršę apie tokias transporto priemones, nes jos nedalyvavo eisme ir dabar jie kartais jų nepastebi, neieško kelyje. Kita vertus, išvažiavę elektrinių paspirtukų vairuotojai, motociklų vairuotojai, praradę tam tikrus įgūdžius, įsitikinę, kad įgūdžiai išlieka visam gyvenimui. Taip nevalia galvoti ir reikėtų prisiminti, kad įgūdžius reikia atnaujinti, prisiminti motociklo valdymą ir tai, kad ne visuomet esame matomi. Suvokime tai, kad automobilių vairuotojai visą žiemos sezoną kelyje nematė nei motociklininkų, nei paspirtukininkų“, – kalbėjo V. Grašys.

Motociklininkui tikimybė žūti per eismo įvykį yra aštuoniolika kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui.

Neseniai priimta įstatymo pataisa, suvienodinusi atsakomybę už greičio viršijimą tiek motociklininkams, tiek lengvųjų automobilių vairuotojams, tačiau Lietuvos policija šiuo sprendimu nesidžiaugia.

„Lietuvos policija pateikė nuomonę nepritarti tokiam siūlymui, kadangi manome ir turime duomenų, kad motociklas yra padidinto pavojaus transporto priemonė: motociklo vairuotojas yra mažiau apsaugotas nuo eismo įvykių, didelių sužalojimų. Europos Parlamento rezoliucijoje 2011–2020 metais Europos kelių eismo saugumo buvo pažymėta, kad motociklininkui tikimybė žūti per eismo įvykį yra aštuoniolika kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui. Motociklininkas pasirenka savo riziką ir motyvuoti jį laikytis KET su galbūt griežtesne atsakomybe. Manau, kad šiandien dar yra toks laikotarpis, kai turėtume pasilikti prie buvusio varianto“ , – sakė V. Grašys.

Žuvusių motociklininkų Lietuvos keliuose mažėja, bet tai galbūt įtakota to, kad keičiasi mūsų eismo kultūra. Tie patys motociklininkų bendruomenės nariai vis labiau skatina atsakingą dalyvavimą eisme.

Kelerius pastaruosius metus motociklininkams galiojo sugriežtinta atsakomybė: viršijantiems greitį daugiau nei 30 km/val. grėsė vairuotojo pažymėjimo netekimas. Pastebėtas ir motociklų avarijų sumažėjimas, tačiau pašnekovas neatmeta, kad tam galėjo turėti įtakos ir kelių eismo kultūros Lietuvoje kaitos.

„Sunku pasakyti, ar vien tik tos taisyklės padėjo išvengti tų nelaimių. Per pastaruosius ketverius metus daugiau nei tūkstantis motociklų vairuotojų, viršiję greitį 30 km/val., neteko vairuotojo teisių tam tikram laikotarpiui. Be abejo, absoliuti dauguma vėliau susigrąžino tuos pažymėjimus ir toliau dalyvauja eisme. Žuvusių motociklininkų Lietuvos keliuose mažėja, bet tam įtakos galbūt turėjo tai, kad keičiasi mūsų eismo kultūra. Tie patys motociklininkų bendruomenės nariai vis labiau skatina atsakingą dalyvavimą eisme: kad jaunas motociklininkas laikytųsi KET, tada jis gali būti klubo narys, klubo nariai, važiuodami kartu, niekada nedaro tokių pažeidimų, kurie kelia pavojų. Jeigu kalbam apie suvienodinimą ir vairuotojų diskriminaciją, kodėl mes nekalbam apie tai, kad pas motociklininką turėtų atsidurti valstybinis numeris priekyje? Dalis stacionarių greičio matavimo įrenginių fiksuoja atvažiuojantį transportą ir šioje vietoje motociklininkai turi šiokį tokį pranašumą. Žinodami ir matydami, kaip jie elgiasi kelyje, absoliuti dauguma paiso KET ir jiems nėra aktualu, ar viršytas 30 km/val. greitis užtraukia atsakomybę ar ne, kadangi jie to dalyko nedaro. Jie yra drausmingi vairuotojai ir jiems tai neaktualu. Tai aktualu tam, kuris linkęs viršyti tą greitį. Geriausias dalykas yra prevencija, o ne bausmė. Lengvojo automobilio vairuotojui, turinčiam vairavimo stažą daugiau nei du metai, yra 0,4 prom., motociklo, krovininio automobilio, pradedančiojo vairuotojo turi būti 0 prom. Šioje vietoje irgi tam tikra diskriminacija“ , – kalbėjo Kelių policijos vadas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių