AUGALŲ EPIDEMIJA

Kenkėjai žudo Lietuvos ievas

Jeigu dar nematėte ir dar nepašiurpote, jums pakaktų šiek tiek paėjėti dviračių taku už Vasaros koncertų estrados ir susidurti su visiškai apnuogintu medžiu, įvilktu į šviesiai pilką vabzdžių „polietileno“ plėvę. Įvalkalas užtemptas nuo kamieno apačios iki viršūnės, nepalikta nuogos nei šakos, nei ploniausios šakelės. Po apvalkalu knibžda milijonai kirmėlių. Jų lervos tiesiog kekėmis supasi ant šakų ir šakelių. Nereikia ir siaubo filmo, jį galima patirti gamtoje.

To dar nėra matę

Panašiai „aprengtos“ belapės ievos miršta pakelėje į Girulius, visoje girioje nepagailėta nė vieno šios rūšies medžio. Ypač liūdnas vaizdas paupiais, kur ievų daugiausiai auga, kur jų žydėjimas ir palinkusios galvos sukurdavo puikius vaizdus. Dabar tik pilkuma pilkuoja, kuri jau iš tolo matoma. Ir tai tęsiasi ne tik aplinkui Klaipėdą, bet ir tolesnėse apylinkėse. Platelių apylinkėse, Varnių regioniniame parke - tas pats. Pakalbinome senus plateliškius, visą amžių gyvenančius šalia miškų ir vandens. Ir šie sakė „tokio dyvo“ niekada nematę. „Būdavę šiek tiek apvalkalų, šiek tiek „kirminų peryklų“, tačiau ne tokio masto. Ar čia tik nesanti Europos dovanėlė, kai sienos atsivėrė?” - spėliojo žemaičiai. Kas iš tiesų atsitiko?

Ėdė ir beržų lapus

Kretingos miškų urėdijoje, kuriai ir Klaipėdos apylinkės priklauso, neatsirado galinčių pakomentuoti, nes miškuose ievų nedaug auga. Pasiūlė paskambinti Kretingos medelyno vadovui Leonardui Balčikoniui, kuris esąs geras chemijos ir augalų kenkėjų žinovas.

„Čia akivaizdžiai pažeista gamtos pusiausvyra. Paukščiai laiku nesulesė lervučių, jos išplito, sukėlė epidemiją. Taip, tai - epidemija. Kaip tarp žmonių būna kokios nors ligos epidemija, taip ir tarp medžių. Prieš kurį laiką egles naikino tipografas, vikšrai ėdė beržų lapus iki nuogumo. Šiemetinės ievų epidemijos židiniai atsirado ir išplito ne dabar, gal užpernai ar dar anksčiau, kai buvo tam palankūs metai. Manau, kad labai nuogąstauti nereikėtų, medžiai nuo to neturėtų nudžiūti. Tačiau tiksliau atsakyti negaliu, nes čia reikėtų nuosekliai išstudijuoti padėtį“, - sakė L.Balčikonis.

Ekologas sunerimęs

Varnių regioninio parko ekologas Laurynas Novikas sakė, kad ir aplink Varnius ievos „kaip į kojines įvilktos“.

„Reiškinys plinta. Pernai plaukiojau baidare Minijos upe, jau buvo matyti panašių katastrofos požymių, tačiau nedaug. Šiemet išplito. Bandome ieškoti mokslininkų paaiškinimo, ko tikėtis, ką reiktų daryti”, - nerimavo L.Novikas.

Kalti prasti orai

Susiradome ir mokslininkų. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, žinomas gamtininkas Saliamonas Paltanavičius patikino, kad ir pietinėje Lietuvos dalyje matė panašiai kankinamas ievas.

„Tai mums, žmonėms, atrodo, kad gamtoje pažeista pusiausvyra. Gamta dirba savo darbą, joje viskas visada dėsninga. Pas mus dar nėra žuvusi nė viena medžių rūšis. Ievas apsėdo ievinė kandis. Matote, kokia vasara šiemet... Tačiau nerimauti nereikėtų, ievos žydės, lakštingalos čiulbės, nieko baisaus neatsitiks. Na, gaila, kad kenkia ir kultūriniams augalams, kuriuos žmogus augina. O epidemijos nėra. Kas keletą metų panašūs dalykai kartojasi,“ - apramino S.Paltanavičius.

Delsti nebegalima

Visiškai kitaip nusiteikęs Aplinkos apsaugos agentūros Kretingos rajono vadovas Bronius Dargužas, kuris iš arti mato mūsų krašto paupius - negyvus ir pabalusius. Jei nebus imtasi „ginklo“, ievos gali žūti.

„Situacija labai rimta. Iki neregėto masto išplito voratinklinės erkutės, apnėrė baltu audeklu visas ievas. Pirmą kartą šį reiškinį pastebėjau prieš kelerius metus prie Minijos ties Baubliais. Buvo tik vienas kitas taip sunaikintas medis. Dabar išplito į kitus paupius. Ypač viskas nuėsta Salanto pakrantėse. Jau trečią dešimtmetį stebiu mūsų aplinką, galiu užtikrinti, kad nieko panašaus nėra buvę. Mokslininkas S.Paltanavičius yra neteisus sakydamas, kad čia nieko baisaus. Mūsų krašte jau baisu. Šiemet ievos daug mažiau žydėjo, kenkiama jų dauginimuisi. Šie vikšrai, kurie vėliau virs drugeliais, sukyla vos tik pradėjus ievoms skleistis. Ėda minkštalapius medžius. Išnaikins ievas, persimes į kitus lengviau „įkandamus“ lapuočius. Širdį skauda, kad mūsų kraštas gali netekti gražaus, romantiško medžio - ievos. Ar įsivaizduojate Lietuvą be pavasariais žydinčių ievų upių pakrantėse, be jų kvapo? O tokia grėsmė yra. Reikia būtinai atkreipti mokslininkų dėmesį, kad šie ištirtų kenkėjų kilmę, rastų efektyviausią „ginklą“ prieš juos. Ir naikinti. Specialistai žinos, kada ir kaip. Apgailestauju, kad į šį „medžių mirties“ reiškinį dar neatkreipė dėmesio televizija. Kol akivaizdžiai neparodysime, kas iš tiesų dedasi, žmonės „iš Vilniaus“, mokslininkai, chemijos specialistai tik iš nuogirdų nesupras reiškinio masto. Delsti nebegalima“, - su nerimu kalbėjo aplinkosaugininkas B.Dargužas, pažadėjęs šauktis mokslininkų, įvairių specialistų dėmesio ir sprendimų.