Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRC) kovo mėnesį planuoja pradėti skelbti pirmuosius archyvinius dokumentus apie KGB ir šios sovietinės tarnybos agentų veiklą Lietuvoje.
Tačiau centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigia, kad praeis ne vieneri metai, kol bus peržiūrėti visi Lietuvoje esantys dokumentai.
Viešinimo darbus centro atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite ir jos komanda.
"Pradėsime gana greitai, jau kovo mėnesį. Mes dabar neturėjome pinigų net svetainei įrengti, mes negalime viešinti. Pabandysime iš savo svetainės dar vieną atšaką sulipdyti ir į ją dėlioti", - BNS sakė T.B.Burauskaitė.
"Mūsų tikslas, kad visuomenei būtų pateikta KGB, kaip institucijos, veikla Lietuvoje", - teigė ji.
Pirmiausia ketinama skelbti dokumentus, kuriuose KGB apibūdinama kaip institucija, jos funkcijos, atskleidžiama jos struktūra, padaliniai, personalas.
"Svarbesnių skyrių veikla bus plačiau aprašyta, ūkinių - smulkiau. Mes pristatėme sisteminį to darbo pobūdį, kurį esame numatę", - kalbėjo centro vadovė.
Ji pabrėžė, kad su KGB susijusių archyvinių dokumentų viešinimas užtruks "tikrai ne vienus metus", nes tai nėra daroma skubos tvarka ir visą informaciją reikia kruopščiai patikrinti bei įvertinti. T.B.Burauskaitė teigė, kad bus siekiama supažindinti visuomenę su sovietų saugumo veikla Lietuvoje nuo 1960 metų iki Atgimimo - maždaug 1990-ųjų.
"Jeigu mes aptariame KGB, kaip institucijos, struktūrą ir funkciją, tai prie kiekvieno tokio padalinio bus tas funkcijas atspindintys dokumentai, kaip jie atrodė realybėje. Sakykime, tokios draugijos kaip "Tėviškė" ryšiams su užsienio lietuviais veikla. Smulkiau bus svarbesnės temos išgvildentos, nes ta veikla ne visa buvo tolygiai išsidėsčiusi per padalinius", - tvirtino centro vadovė.
Ji pabrėžė, kad apie bendradarbiavimą su KGB ir darbą šioje struktūroje savo laiku pranešę asmenys bus apsaugoti nuo paviešinimo.
"Viena vieta visada bus užjuodinta - jeigu ten bus informacija apie asmenis, atėjusius prisipažinti. Kitas dalykas, jeigu, sakysime, KGB agentai 24 valandas stebėjo žmogų, registravo jo visą privatų gyvenimą. Dar kartą tą auką liustruoti, visą jo privatų gyvenimą viešinti mes irgi neturime teisės. Čia būtų nusikaltimas. Auka dar kartą būtų daroma auka. Šitos informacijos mes irgi neliesime", - dėstė T.B.Burauskaitė.
Pasak jos, šiuo metu padaryti "materialiniai" su viešinimu susiję darbai - įrengtos patalpos, rengiamasi iš Valstybės saugumo departamento perimti medžiagą, kuri buvo "su liustracijos darbu susijusi".
Su viešinimo projektu pasirengę dirbti 10 centro darbuotojų, kurie gavo leidimus dirbti su valstybės paslaptimi.
T.B.Burauskaitės teigimu, viešinimo procesas bus dvipakopis.
"Mes norime, kad nebūtų taip, jog istorikas surado dokumentą, ir mes iš karto jį skelbiame. Specialistai pagal tam tikrą sutartą mūsų sistemą atrinkinės tuos dokumentus, ir bus grupė ekspertų, kurie aprobuos juos teikti į viešumą. (...) Trys bus mūsų žmonės, o paskui kviečiame profesorių Antaną Tylą, Vytautą Tininį ir Algirdą Endriukaitį", - teigė centro vadovė.
Anot jos, esant reikalui, bus prašoma teisininkų ar asmens duomenų apsaugos specialistų pagalbos.
"Jie (dokumentai) bus skenuoti, tai bus faksimilės, tik mes neįsipareigojame skelbti 100 proc. viską, kas yra archyve. Dėl tų dviejų priežasčių. Yra ir nereikšmingų - kažkokių pažymų, statutinių, ideologinių dalykų - ataskaitų pirmieji lapai yra susieti su plenumais, visokiais partijos uždaviniais. Mes gal kokią vieną paskelbsime", - svarstė T.B.Burauskaitė.
Darbas, anot jos, negali vykti labai sparčiai, nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai jį vykdys kartu su tiesioginėmis savo pareigomis ir už tai negaus jokio papildomo atlygio. Centro vadovė sakė, kad, nors pažadėta, jog viešinimo funkcijoms vykdyti šiemet turėtų būti skirti keli šimtai tūkstančių litų, šios lėšos iš Vyriausybės dar negautos.
"Visi parengiamieji darbai, ką reikėjo padaryti iki kovo 1 dienos, yra padaryti. Tik tiek, kad negavome nė cento šitiems darbams ir darome iš savo lėšų, kurių metų pabaigoje gal pristigsime, jei negausime papildomai", - teigė T.B.Burauskaitė.
Centro direktorė sakė jaučianti prezidentės D.Grybauskaitės palaikymą numatomiems viešinimo planams, bet kartu pabrėžė, kad "tas darbas vis tiek turės kontroversiškų nuomonių, vieniems vieni dalykai nepatiks, kitiems - kiti".
"Mūsų tikslas parodyti tos institucijos veiklą, poveikį visuomenei ir asmeniui, kad truputį tų įvairiausių mitų būtų mažiau ir vienąkart būtų pilnas vaizdas. Mes sau tokį uždavinį iškėlėme", - BNS sakė T.B.Burauskaitė.
Praėjusių metų birželį Seimas priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisos, kuriose nuspręsta paviešinti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, o šis darbas patikėtas LGGRC.
KGB dokumentų viešinimą remia ir prezidentė D.Grybauskaitė. Pernai vasarį ji teigė, kad paviešinant archyvuose esančią medžiagą apie KGB veiklą būtų baigtas jau du dešimtmečius trunkantis liustracijos procesas.
Naujausi komentarai