Pasak specialistų, iki šiol oficialiai nesuskaičiuota kiek ir kokių kilnojamųjų Lietuvos kultūros paveldo vertybių dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrė užsienyje.

Tikslių žinių turima tik apie pavienes: Lietuvos metriką, VU observatorijos biblioteką ir herbariumą, LDK žemių archyvinius dokumentus bei dar keletą kitų. Tačiau istorikai pripažįsta, kad net ir surinkus visus reikiamus duomenis, galimybės šias vertybes susigrąžinti – minimalios, skelbia Lrt.lt.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė sako, kad kalbėtis su šalimis, kurių žinioje atsidūręs Lietuvos kultūrinis paveldas, grąžinimo Lietuvai arba globos bus galima tik tada, kai bus aiškiai žinoma, kur, dėl kokių priežasčių ir kokios vertybės iš Lietuvos yra išgabentos. Šiuo metu turimos žinios – menkos.

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Kultūros ministerija žada, kad visa informacija apie tai, kur, kiek ir kokių vertybių iš Lietuvos išgabenta, bus skelbiama, kaip planuojama, kitąmet pradėsiančioje veikti internetinėje Lietuvai reikšmingų kultūros paveldo vertybių, esančių užsienyje, sąvado informacinėje sistemoje.

Turima žinių tik apie pavienes vertybes

Šiuo metu žinios apie Lietuvai vertingas kultūros paveldo vertybes užsienyje gana skurdžios. Anot Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Žolyno, turima žinių apie Rusijoje esančią Lietuvos metriką, Vilniaus universiteto observatorijos biblioteką, archyvą ir instrumentus, Vilniaus senienų muziejaus eksponatus, Vilniaus viešosios bibliotekos rinkinius, taip pat daugelį kitų.

Švedijoje, anot M. Žolyno, likę karinės vėliavos ir patrankos, Vokietijoje – Kauno archyvo dokumentai, taip pat per Antrąjį pasaulinį karą išvežtos žydams priklausiusios vertybės, kurių dalis jau perduota JAV žydų organizacijoms.

„Į Lenkiją po Antrojo pasaulinio karo iš Vilniaus išvežti bibliotekų rinkiniai, knygos, muziejiniai eksponatai, archyviniai dokumentai. Baltarusijoje, Minske,   atsidūrę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, kurios dabar patenka į Baltarusijos teritoriją, archyviniai dokumentai. Į Latviją pateko dokumentai, susiję su anksčiau Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusiomis Livonijos žemėmis. Ukrainoje, Kijeve, likęs iš Vilniaus universiteto išvežtas herbariumas“, – Lrt.lt vardijo M. Žolynas.

Reikalas visų ir kartu niekieno

Į užsienio šalis išvežto Lietuvos kultūros paveldo likimas – ir Kultūros ministerijos, ir Kultūros paveldo departamento bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos rūpestis, tačiau nė vienai institucijai iki šiol nepavyko sudaryti tokių vertybių sąrašo.

Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė G. Drėmaitės, „Lietuvai iki šiol tai buvo nesvarbu“. Pasak jos, už kultūros paveldą atsakingi valstybės pareigūnai per dažnai keičiami pareigose, tad nespėja įsigilinti į problemas, rasti ir įgyvendinti jų sprendimo būdus. Iki šiol nesuformuota ir pati kultūros paveldo vertybių grąžinimo Lietuvai ir išsaugojimo politika.

„Pavyzdžiui, už kultūros paveldą, kaip įtvirtinta įstatyme, atsako kultūros ministras, bet jis kas 2-3 metus keičiasi. Jis net nespėja susivokti. Pavyzdžiui, lenkai leidžia didžiulius leidinius, tarkime, apie tapybos darbus, kurie iš šalies išvežti ir atsidūrę kitose valstybėje. jau išleisti 8 knygų tomai, kuriuose viskas tiksliai aprašyta, o mes dabar tiktai rengiamės tai daryti“, – Lrt.lt kalbėjo pašnekovė.