Lietuvai visiškai uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), šalis kelerius metus iš niekur nesulauks pagalbos, todėl dalis vartotojų gali likti be elektros.

Drastiškas planas

Tokias prognozes išsakė darbą baigęs Vyriausybės derybininkas dėl elektrinės veiklos pratęsimo Aleksandras Abišala.

"Reikia pripažinti, kad beveik visos valstybės tokiais kritiniais laikotarpiais riboja vartojimą. Sovietų Sąjungoje, jei prireikdavo, būdavo taip pat: tiesiog buvo išjungiami didieji vartotojai. Gali būti, kad ir mes to neišvengsime", – vakar spaudos konferencijoje sakė vadinamasis misteris Ignalina.

Anot jo, šalies elektros tinklo operatorė "Lietuvos energija" yra parengusi planą (jį patvirtino Ūkio ministerija), kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali tekti išjungti vartotojus.

"Nesu tikras, kad ir buitinis vartojimas, sudarantis apie trečdalį viso šalies elektros suvartojimo, taip pat nėra per didelis ir ar negalima dar šiek tiek pasispausti", – sakė A.Abišala.

Jis teigė, kad uždariusi IAE Lietuva pagal galiojančią tvarką negalės leisti veikti visiems generatoriams, nes bent vienas jų privalo būti atsarginis. Be to, A.Abišalos vertinimu, nereikėtų tikėtis pagalbos iš Rusijos, kurios dujų vamzdžiai kartais "surūdija politiškai".

IAE turi būti galutinai uždaryta 2009 m. pabaigoje.

Rado kaltininką

A.Abišalos teigimu, Lietuvos ketinimams bent keleriems metams pratęsti Vakaruose nesaugia laikomos IAE darbą galėjo sutrukdyti ir Prancūzijos interesai palaikyti atsigaunantį Europos branduolinį sektorių, kuriame veikia vienintelė reaktorių gamintoja – Prancūzijos "Areva".

"Areva" ar ne "Areva", bet kad kitokių branduolinių reaktorių gamintojų ES nelabai ir yra", – sakė A.Abišala.

Jo teigimu, viena nesėkmių buvo tai, kad Lietuvai atstovaujanti komanda ne iš karto suprato, kokia yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Europos Komisija (EK) nenori pratęsti IAE veiklos.

"Viena didžiausių savo klaidų laikau tai, kad ne iš karto supratau, kur slypi pagrindinės nenoro priežastys ir kad prancūzai išties yra pagrindinis šaltinis. Nes mes nuolat tikėjomės, ir taip atrodė dirbant, kad Prancūzijai pirmininkaujant susišnekame kaip su branduoline valstybe. Pagrindinė priežastis buvo nenoras pakenkti atgyjančios branduolinės energetikos reputacijai", – sakė A.Abišala.

"Areva" yra viena pretendenčių pagaminti naujus reaktorius Visagine planuojamai statyti naujai atominei elektrinei.

Europa nenori rizikuoti

A.Abišalos teigimu, EK pirmininkas José Manuelis Barroso yra sakęs, jei Lietuva būtų nusprendusi vienašališkai pratęsti IAE darbą arba tokį leidimą būtų davusi EK, tai būtų buvusi katastrofa ne tik Lietuvai, bet ir ES branduolinei energetikai.

Anot A.Abišalos, EK nenori rizikuoti rūpindamasi senu reaktoriumi, kuris asocijuojasi su Černobyliu Ukrainoje, kur 1986 m. sprogo atominė elektrinė.

Be to, EK nesutiko IAE laikyti rezerve, nes baiminosi precedento, kad ateityje kitos šalys taip pat nuspręstų nesilaikyti susitarimų su ES.

Misijos kaina

Buvusio premjero, 52 metų verslininko Aleksandro Abišalos darbas Vyriausybės derybininku dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo valstybei kainavo 114 tūkst. litų.

A.Abišala pranešė, kad 60 tūkst. litų buvo skirta jo atlyginimui, dar 54 tūkst. litų – lėktuvų bilietams pirkti ir viešbučių kambariams nuomoti. "Vienintelė papildoma išlaida valstybei buvau aš", – teigė A.Abišala.

Baigęs atstovauti Vyriausybei A.Abišala grįš į savo verslą – vėl vadovaus verslo konsultavimo įmonei "A.Abišala ir partneriai".