Nekilnojamasis turtas
Klaipėdiečiai kraustosi į priemiesčius
Klaipėdoje nyksta didžiausi turtuoliai ir didžiausi vargšai - visi jie nuolat kraustosi į priemiesčius. Pavasarį ir vasarą padidėja klaipėdiečių noras įsigyti nuosavus namus ar žemės sklypus jų statybai. Šį “gamtos šauksmą” galima paaiškinti ir tebesitęsiančiu visuomenės skaidymusi į socialinius sluoksnius. Nuskurdę klaipėdiečiai iš butų mieste persikelia į sodų bendrijas ar bažnytkaimius, kur dviejų kambarių butas gali kainuoti du ar tris tūkstančius litų. Praturtėję miestiečiai dažnai perka sklypus prestižinėse vietose ir statosi savo svajonių namus.
Didėja paklausa
“Vis labiau pastebima, kad gyventojai migruoja iš Klaipėdos miesto į priemiesčius. Vis daugiau jų ima domėtis būstais priemiesčiuose”, - teigė nekilnojamojo turto firmos “Oberhaus” Klaipėdos atstovybės vadovas Gedeminas Valantinas. Tendenciją patvirtina ir nekilnojamojo turto prekybos firmos “Tureta” savininkas Rimantas Skirutis: “Didėja būstų priemiestyje ir už miesto paklausa, žmonės kraustosi į užmiestį”.
Oficialios institucijos neturi informacijos apie klaipėdiečių vidinę migraciją. Klaipėdos migracijos tarnybos viršininkės Svetlanos Chodinos teigimu, nežinia, kiek klaipėdiečių išvyko nuolat gyventi į sodus, kiek įsikūrė Klaipėdos rajone.
Nekilnojamojo turto rinkos žinovai pagal pirkėjų susidomėjimą išskiria keletą savotiškų zonų. Brangiausiai kainuoja pačiame mieste esantys sklypai, pigiau - pakraščiuose, dar pigiau - priemiesčiuose (pastarieji taip pat skirstomi į keletą zonų). “Kainų diržo” gale - žemės sklypai, esantys 30 kilometrų nuo Klaipėdos.
Kaip teigia nekilnojamojo turto rinkos specialistai, didėja visų rūšių žemės sklypų paklausa, išskyrus gal tik tuos, kurie yra už 30 kilometrų zonos ribų.
Atskirai vertinami sklypai sodų bendrijose - stabilią paklausą turi žemė miesto ribose (bendrijos “Jūratė”, “Ranetas”, “Baltija”). Turtingi žmonės sujungia porą šešių arų sklypų ir statosi namą. Čia netgi 6 arų sklype galima pastatyti neblogą modernų 120 kv. m ploto namą. Į tolimesnes sodų bendrijas dažniausiai keliasi butus mieste pardavę nuskurdę miestiečiai.
Prestižo rajonai
Šiuo metu problemiška namą pasistatyti mieste - nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojų teigimu, beveik neliko neužstatytų sklypų. Laisvas sklypas prie “Šilo” parduotuvės kainuoja brangiausiai - 10-20 tūkstančių Lt už arą. Laisvų sklypų įrengtame Labrenciškių rajone aras kainuoja 8-10 tūkstančių Lt. Pigesni sklypai miesto Klemiškės, Paupių, Tauralaukio rajonuose. Čia vienas aras kainuoja 4-6 tūkst. Lt. Kitais duomenimis, vienas aras Tauralaukyje kainuoja 3-4 tūkst. Lt - kaina priklauso nuo pardavėjo ir konkrečios situacijos.
Reikalaujamos sumos dydį lemia komunikacijos - elektros, vandentiekio, dujotiekio, valymo įrenginiai, taip pat geri keliai, gražios apylinkės, atstumas ligi jūros. Sklypo Kalotėje aras kainuoja 4-5 tūkst. Lt, Karklėje - 4-6 tūkst. Lt (kai kuriais duomenimis, Karklėje yra sklypų, kuriuose aras kainuoja ir 2,5, ir 7 tūkst. Lt). Šešiolikos arų sklypas Romuose kainuoja 50 tūkst. Lt - 3 tūkst. 125 Lt už arą.
Nauji objektai
Kai kurie nekilnojamojo turto rinkos specialistai pastebi, jog padidėjo anksčiau kaimuose buvusių sklypų paklausa. Kai kurias Klaipėdos rajono gyvenvietes įtraukus į miesto ribas, padidės ir juose esančių laisvų sklypų kaina. Už 15 arų sklypą Jakuose jau prašo 40 tūkst. Lt, o vienas aras Ginduliuose kainuoja 3-4 tūkst. Lt (čia yra 9-25 arų sklypai). Anksčiau Ginduliais niekas pernelyg nesidomėjo.
Ypatingas rajonas - teritorija palei Palangos plentą. Beveik visa čia esanti žemė - žemės ūkio paskirties. Tai reiškia, kad 100 arų sklype niekas neduos leidimo statyti 10 gyvenamųjų namų, kol nebus pakeista žemės paskirtis. Reikės užsakyti detaliuosius planus, kreiptis į valdininkus. Vis dėlto beveik visa žemė čia jau nupirkta. Tūkstančio ir daugiau arų teritorijų savininkai laukia, kol jų žemė bus išbraukta iš žemės ūkio paskirties sąrašų. (Kai kas daug viliasi iš Lietuvos stojimo į ES - gal pavyks spekuliuoti žeme?) Kiti laukia, kada bus plečiamas Palangos plentas. Valstybė nupirks maždaug 20 m žemės juostą. Rinkos specialistai spėja, kad ši teritorija ir Ginduliai, Plikiai, Jakai suklestės tik po dešimties metų. Atsargiu kai kurių specialistų vertinimu, pinigai, investuoti į sklypus už Klaipėdos ribų, atsipirks negreit, kai gyvenvietės bus prijungtos prie miesto.
Nėra paklausos
Vis dėlto “sklypų judėjimas”, kaip savo žargonu paklausą ir pasiūlą vadina žemės vertintojai, Jakuose, Ginduliuose, Plikiuose labai nedidelis. Dar lėčiau “judama” Ketvergiuose (nes netoli miesto valymo įrenginiai), Mickuose, Doviluose. Ką jau kalbėti apie esančią už 30 kilometrų zonos. Žemės ūkio paskirties sklypai už zonos ribos kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų už hektarą. Ariama žemė kainuoja daugiau, smėlis ir kalvos - mažiau. Už Andriejavo, Kulių, Rietavo vienas hektaras žemės kainuoja vidutiniškai 1 500 Lt. Kai parduodama sodyba, hektaras gali kainuoti 3-4 tūkst. Lt.
Miestas plečiasi
Skirtingai vertinama teritorijos į šiaurę nuo Klaipėdos paklausa ir pasiūla. 20-25 arų sklypai Kretingalėje kainuoja apie 20 tūkst. Lt, Girkaliuose - šiek tiek brangiau, 25 tūkst. Lt. Tačiau ir čia viską lemia komunikacijos. Rinkos specialistų nuomone, Kretinga ilgainiui gali tapti “priemiesčiu”, klaipėdiečių gyvenamąja vieta. Čia žemės sklypai ir namai pigesni nei Klaipėdoje: modernus 200 kv. m namas, pastatytas 10 arų sklype, kainuoja 200-280 tūkst. Lt, senosios statybos (iki 10 arų sklypas ir iki 130 kv. m plotas) - 120 tūkst. Lt. Palyginkite: šiuolaikinės statybos 300 kv. m ploto namo Labrenciškėse kaina siekia 0,5-0,6 mln. Lt.
Priekulėje žemė ir namai taip pat beveik 50 proc. pigesni nei uostamiestyje. Palangoje galima rasti gana nebrangių sklypų. Tiesa, jų mažai. Tai vadinamieji rytiniai kvartalai, pavyzdžiui, Valteriškės, kur 10 arų sklypas kainuoja 20 tūkst. Lt. Toks klaipėdiečių domėjimasis būstais už uostamiesčio ribų, nekilnojamojo turto prekiautojų nuomone, rodo, jog Klaipėda, kaip ir sostinė, plečiasi. O tai reiškia, kad nekilnojamojo turto kainos Klaipėdoje ir Vilniuje tampa panašios.
Naujausi komentarai