Kas gali gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kur žmogus turėtų kreiptis, kokius dokumentus, įrodančius jo pajamas, pateikti? Ar nemokamai galima kreiptis į teisininkus ir dėl civilinių, ir administracinių, ir baudžiamųjų bylų? Ypač domintų nusikaltimų aukų galimybės gauti tokias paslaugas.
Pirminę pagalbą gali gauti visi
Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra skirstoma į pirminę ir antrinę.
Pirminė teisinė pagalba – teisinės konsultacijos, valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas, taikaus ginčo sprendimo patarimai, pretenzijų rengimas, taip pat kai kurių procesinių dokumentų parengimas teismams (pvz., pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymų dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo parengimas ir pan.). Pirminę teisinę pagalbą gali gauti visi asmenys pagal savo gyvenamąją vietą, jeigu asmuo šuo metu yra įkalinimo įstaigoje – pagal sulaikymo arba bausmės atlikimo vietą (paslauga teikiama visose 60 savivaldybių). Pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų sąrašas su jų kontaktiniais duomenimis yra paskelbtas vgtpt.lrv.lt puslapyje.
Asmeniui skiriama nemokama vienos valandos konsultacija kiekvienu jam rūpimu klausimu.
Kaip gauti antrinę pagalbą?
Antrinė teisinės pagalba – procesinių dokumentų rengimas teismams, asmenų atstovavimas įstaigose, kuriose privalomas išankstinis ikiteisminis ginčo nagrinėjimas (pvz., Darbo ginčų komisijoje) ir teismuose, taip pat apima asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Asmuo, siekiantis gauti antrinę teisinę pagalbą, turi pateikti prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pirminės teisinės pagalbos specialistai padeda asmenims užpildyti prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą per informacinę teisinių paslaugų sistemą TEISIS.
Antrinė teisinė pagalba asmenims yra teikiama (1) atsižvelgiant į asmens metines pajamas ir jo (šeimos) turimą turtą (pajamų ir turto lygis yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 „Dėl asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“; (2) neatsižvelgiant į asmens gautas pajamas ir turtą (pvz., asmens dalyvumo lygis iki 25 proc., asmuo gauna socialinę pašalpą, asmuo pripažintas pranešėju ir t. t.). Asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtinę padėtį, sąrašas ir tokią teisę pagrindžiančių dokumentų sąrašas pateikiami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12,13 str.
Kaip nustatomas lygis
Asmens pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 38 VRP (VRP – valstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 233 eurų dydžio), t. y. 8 854,00 eurų metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 14,20 VRP per metus (3 308,60 euro). Pavyzdžiui, asmuo turi vieną kartu gyvenantį nepilnametį asmenį, tokiu atveju asmens pajamų lygis būtų 38*233+14,20*1*233=12 162,60 euro.
Asmens (šeimos) turto vertė turi neviršyti turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas asmens ir jo šeimos turimas turtas. Jei asmens ir jo šeimos interesai byloje, kurioje siekiama gauti antrinę teisinę pagalbą, yra priešingi, į turtą įskaitomas tik asmens turtas.
Turto lygis yra nustatomas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Pvz., jeigu asmuo gyvena Alytaus mieste, tačiau jo gyvenamoji vieta deklaruota Punios k., Alytaus raj., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turto lygį nustatys pagal Punios k., Alytaus raj. Turto zonas galima rasti https://regia.lt/map/regia2.
Nekilnojamojo turto vertę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustato pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę (interneto svetainė https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj).
Kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas yra apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikras išimtis ir apribojimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pavyzdžiui, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu nustatoma, kad asmens atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, asmens turtinis interesas yra mažesnis nei galimos advokato išlaidos byloje ir pan. Taip pat numatyta, kad jeigu asmeniui suteikta antrinė teisinė pagalba vienoje byloje 100 proc. (sprendimas galiojantis), kitose bylose (išskyrus baudžiamosiose) asmuo gali gauti 30 proc. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (70 proc. išlaidų turės apmokėti asmuo). Šiuo metu viena advokato valanda yra įkainota 25 eurais (70 proc. – 17,50 euro). Svarbu paminėti ir tai, kad ginčo pralaimėjimo atveju valstybė neatlygina laimėjusios šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų už pareiškėją, todėl kreipiantis į teismą svarbu įvertinti ir šias aplinkybes.
Prioritetas – nusikaltimų aukos
Reikia pažymėti, kad teisinės pagalbos sistemos prioritetas yra užtikrinti labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių interesus. Viena iš grupių yra asmenys, nukentėję nuo nusikaltimų. Šiais atvejais asmenys gali gauti teisinę pagalbą pateikę metinę asmens pajamų ir turto deklaraciją arba nutarimą pripažinti juos nukentėjusiaisiais procese (tokiu atveju nevertinama asmens turtinė padėtis).
Taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priskirtos funkcijos dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo užtikrinimo (iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo yra kompensuojama žala nukentėjusiems asmenims Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo ribose). Prašymai pateikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai e. paštu, paštu.
Kam reikalinga mediacija, kas gali naudotis ja ir kada privaloma procesą pirmiausia pradėti nuo mediacijos?
Būtina šeimos bylose
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba administruoja privalomosios ir neteisminės mediacijos paslaugas.
Privalomosios mediacijos procesu būtina pasinaudoti prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą šeimos ginčo bylose (pvz., santuokos nutraukimas, vaikų išlaikymo klausimai ir pan.). Mediacijos įstatymas numato tam tikras išimtis, kada mediacija naudotis nereikia, pvz., kreipiasi nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo. Į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymais dėl privalomosios mediacijos gali kreiptis visi asmenys, valstybė vieno ginčo klausimu (taikoma ir tais atvejais, kai klausimai yra susiję, pvz., santuokos nutraukimo ginče yra sprendžiami ir turto padalijimo, vaikų išlaikymo klausimai) apmoka 8 valandas.
Savanoriška mediacija
Neteisminė mediacija pasirenkama savanoriškai kituose ginčuose, pvz., dėl žalos atlyginimo, skolos grąžinimo, turto atidalijimo ir t. t. Asmuo gali pasinaudoti neteismine mediacija, jeigu jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (t. y. kartu su prašymu asmuo turi pateikti metinę asmens ir turto deklaraciją arba kitą dokumentą, kuris patvirtina jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas).
Dėl privalomosios ir neteisminės mediacijos prašymų užpildymo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai galima kreiptis į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus.
Nemokama pagalba Kaune
Valstybės garantuojama nemokama pirminė teisinė pagalba teikiama Kauno m. savivaldybėje, K. Donelaičio g. 31.
Valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba teikiama Kęstučio g. 21.
Naujausi komentarai