– Anksčiau buvo nuostata, kad pakrikštyti kūdikį reikia iki trijų mėnesių amžiaus. Dabar dažnai krikštijama vėliau. Kaip turėtų būti?
– Dar visai neseniai kūdikių mirštamumas buvo gana didelis, dėl to buvo atsiradusi nuostata, kad vaiką reikia pakrikštyti iki trijų mėnesių amžiaus. Dabar pagal bažnytinius kanonus vaiką reikėtų pakrikštyti iki pusės metų, tačiau privaloma tai padaryti iki septynerių. Vėliau šiam sakramentui reikia vyskupo leidimo. Mes tokiu atveju rekomenduojame krikštyti maždaug dešimties metų vaiką, kai jis jau gali rengtis Pirmajai Komunijai ir tuo pačiu metu galima jį pakrikštyti.
Kuo mažesnis vaikas, tuo patogiau atlikti apeigas, nes kūdikiai dažniausiai miega. Vyresni vaikai kartais labai aikštingai reaguoja į apeigas, verkia, klykia, nes kartais baltais drabužiais vilkintis kunigas jiems asocijuojasi su gydytoju. Krikšto metu ant galvos pilamas šventintas vanduo, kakta tepama aliejukais, tačiau vaikai įsivaizduoja, kad juos galbūt skiepys.
Žinoma, didesnį vaiką reikėtų psichologiškai iš anksto paruošti tokioms apeigoms, tačiau dabar tėvai retai taip daro. Paprastai jie visai nesusitvarko su atžalomis, nes vaikai tapo dievukais. Žmonės išmoko turėti – vaiką, šuniuką, kačiuką, pirkti jiems geriausius daiktus, kurie rodo gerą finansinę padėtį. Jie jau iš karto žino, kad turės vieną vaiką, jį lepina daiktais ir labai retai – savo dėmesiu. Aišku, kunigas kiekvieną vaiką pakrikštija, tačiau po tokių vaiko draskymųsi bažnyčioje vėliau jis galės sakyti, kad buvo pakrikštytas prievarta.
Krikštytis gali ir suaugę žmonės. Labai dažnai būna, kad su amžiumi žmogus pradeda ieškoti dvasingumo ir galiausiai supranta, kad niekas šiaip sau nevyksta, kad yra Dievas, tada ir atsiranda noras pasikrikštyti. Tokiu atveju jis krikštui turi ruoštis ne pats, o lankyti pamokas, kaip ruošiamasi, pavyzdžiui, Pirmajai Komunijai, tik tas pamokas dažniausiai veda kunigas. Štai visai neseniai teko pakrikštyti jau 50 metų peržengusį žmogų.
– Kas gali būti krikšto tėvais? Anksčiau sakydavo, kad blogas ženklas, jei krikštija nevedęs vyras ar neištekėjusi moteris. Kaip dabar?
– Krikšto tėvais gali tapti pilnamečiai asmenys, kurie patys yra krikščionys: krikštyti, priėję prie Pirmosios Komunijos ir gavę Sutvirtinimo sakramentą. Jeigu krikšto tėvai susituokę, santuoka turi būti bažnytinė, priimtas Santuokos sakramentas. Svarbu, kad krikšto tėvai vaikui būtų krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu, todėl juos rinktis reikėtų labai atsakingai. Man dirbant Jonavoje, teko krikštyti vaikutį. Po kelių dienų atėjo jo tėvai ir paklausė, ar negalima būtų pakeisti krikšto tėvų, nes, pasirodo, per krikštynas vyko didelė šventė su daug alkoholio, krikšto tėvų pora susimušė, susipyko ir jau skiriasi. Deja, krikšto tėvų pakeisti negalima.
Krikšto tėvais gali tapti išsituokę asmenys, tačiau nesudarę kitos santuokos, nebent pirmoji santuoka buvo ne bažnytinė, o antroji – su Santuokos sakramentu. Blogiausia, kai krikšto tėvais prašoma tapti, pavyzdžiui, brolio ir jo draugės, su kuria vėliau gali ir išsiskirti, tad vaikas krikšto mamos jau neturės. Tikras tėvas ir mama savo vaikui negali būti krikšto tėvais, nes tikrieji krikšto tėvai yra tarsi vaiko draudimas, kad jis, jeigu įvyktų nelaimė ir netektų savo tikrų tėvų, neliktų visiškas našlaitis – turėtų krikšto tėvus. Yra tokia nuostata, kad, mirus tėvams, krikšto tėvai privalo įsivaikinti savo pakrikštytą vaiką.
Tėvai, gyvenantys antrojoje nebažnytinėje santuokoje, savo vaiką prašyti pakrikštyti gali, nes vaikas nekaltas dėl tėvų pasirinkimo.
– Sakoma, kad prireikus, ekstremaliomis sąlygomis, kiekvienas žmogus, ne tik kunigas, gali pakrikštyti kūdikį?
– Taip, gali krikštyti kiekvienas krikščionis, net ir tėvas ar mama. Tokiu atveju nereikia jokių krikštatėvių. Reikia tris kartus užpilti ant galvytės vandens, pasakyti: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“ Vėliau, jeigu vaikas išgyvena ir yra galimybė, sąlygos, galima atsinešti vaikutį į bažnyčią ir paprašyti, kad būtų pakrikštytas taip, kaip paprastai krikštijama.
– Ar būtinai turi būti du krikšto tėvai, ar gali būti tik vienas? Ar gali būti du vyrai ar dvi moterys?
– Pagal bažnytinius reikalavimus reikia krikšto tėvo arba krikšto mamos, tačiau gali būti ir abu. Tad, suprantama, vienas gali būti krikšto tėvu ar mama. Dvi moterys ar du vyrai gali būti, tačiau vengtina dėl galimų įvairiausių interpretacijų.
– Kiek kainuoja pakrikštyti vaiką? Kokio dydžio auka?
– Visi turėtų suprasti, kad aukos ne šiaip sau aukojamos, o tam, kad reikia išlaikyti savo parapiją, bažnyčią. Bažnyčios dažniausiai yra senos, paveldinės, dažnai remontuojamos, o remontas, kai yra paveldinės, kainuoja dukart daugiau nei šiaip kokio nors pastato. Net bažnyčios duris pakeisti yra daug sunkiau ir brangiau nei kito pastato.
Nepamirškime, kad remontų kainas didina ir aukštuminiai darbai – jie brangūs, nes bažnyčios aukštos. Vien pastatyti pastolius bažnyčiai remontuoti kainuoja tūkstančius. Net ir kasdienė veikla kainuoja: įgarsinimas, vargonai, švara bažnyčioje, žvakės ir t. t. Žiemą išlaikymo sąnaudas augina šildymas. Kunigai turi ne tik dirbti savo tiesioginį darbą ir užsiimti sielovada, bet ir dirbti vadybininkais, kad gautų lėšų bažnyčiai išlaikyti, – parapijiečių aukų paprastai tam neužtenka. Pavyzdžiui, išlaikyti Šančių parapiją per mėnesį kainuoja apie 6 tūkst. eurų. Visi šie pinigai surenkami iš aukų. Į šiuos pinigus įskaičiuojamos ir apeigos, kurios irgi kainuoja. Krikšto, santuokos metu paprastai dirba keturi žmonės: kunigas, zakristijonas, vargonininkas ir valytoja (po tokių apeigų grindys būna nuklotos žiedlapiais ir t. t.). Paprastai tokių apeigų savikaina yra 100 eurų, jeigu skaičiuotume po 20 eurų kiekvienam, ir dar priskaičiuokime elektrą ir kt. Taigi, jeigu už apeigas aukojama 50 eurų, vadinasi 50 eurų bažnyčia aukoja apeigų užsakovams. Jeigu aukoja 100 eurų, vadinasi, tik padengia savikainą. Tikra auka galima vadinti tik tai, kai aukojama daugiau kaip 100 eurų. Tas pats yra dėl santuokų ar laidotuvių. Šančių parapijoje per metus sudaroma viena dvi santuokos, vyksta apie dvidešimt krikštynų ir apie 100 laidotuvių. Santuokai jaunavedžiai dažniausiai renkasi kitas, populiaresnes, bažnyčias, tad tų aukų mums tenka ne tiek ir daug. Pasakysiu grubiau – po apeigų žmonės nepamiršta surengti didelių vaišių su gausiais stalais, jiems negaila pinigų vaišėms, muzikai, svečiams, tačiau visada taupo, kai reikia skirti auką bažnyčiai. Jeigu tokiai aukai skirtų bent tiek, kiek išleidžia alkoholiui, būtų kitaip.
– Dažnai žmonės nesutinka tapti krikšto tėvais, nes neturi pinigų dovanoms vaikui. Ar krikšto tėvai privalo dovanoti dovanas?
– Na, manau, gražu, jeigu tokia proga krikšto tėvai vaikui ką nors padovanoja, pavyzdžiui, grandinėlę su kryželiu. Dovanos turėtų būti siejamos su krikštu, tikėjimu. Ypač jeigu yra galimybė dovanoti dovanas, tuomet ir vėliau retsykiais jų galima padovanoti. Tačiau jeigu tapti krikšto tėvu savo vaikui prašote žmogaus, kuris yra nepasiturintis, turite suprasti, kad jis negalės dovanoti dovanų ir apmokėti apeigas bažnyčioje. Net nepadoru to tikėtis. Vis dėlto, svarbiausia išsirinkti žmogų, kuris visą gyvenimą rodytų gerą, krikščionišką pavyzdį jūsų vaikui. Tai geriausia dovana, kurią savo vaikui galite padovanoti.
Naujausi komentarai