– Moteris, norėdama išsikviesti notarą į namus pas sunkiai sergantį tėtį, turėjo kreiptis į ne vieną notarą, kol surado, kas sutiktų aplankyti ligonį namuose ir sudaryti testamentą. Tėtis pats pasiprašė notaro, nes jau nebeturėjo jėgų nueiti, o norėjo sutvarkyti turtą taip, kad po jo mirties tarp giminaičių nekiltų ginčų. Deja, notaras sutiko ateiti tik po savaitės, kai jau buvo per vėlu. Kokia notaro kvietimo į namus tvarka? Kodėl ne visi važiuoja į namus, ir kodėl tai taip ilgai trunka? Kiek tai kainuoja?
– Suprantama, kokį stresą ir nerimą kelia šeimai situacija, kai artimasis serga sunkia liga ir norisi užtikrinti, kad jo valia būtų teisiškai įforminta, o po mirties nekiltų ginčų. Deja, dažnai tokie atvejai parodo, kodėl testamentus verta sudaryti dar esant sveikiems, turint galimybę apgalvoti, kaip turtas būtų paskirstytas.
Tad visada rekomenduojame testamentus sudaryti iš anksto, kol sveikata dar leidžia, kad turėtumėte laiko apgalvoti ir nurodyti, kaip turtas būtų paskirstytas bei užtikrinti, kad po Jūsų mirties nekiltų ginčų. Juolab kad testamentas gali būti papildytas arba pakeistas, jei pasikeičia aplinkybės ar norai dėl turto paskirstymo.
Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, negalia ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir notaras iškviečiamas į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Ne notaro biuro patalpose notaras gali atlikti veiksmą tik toje savivaldybėje, kurioje jis yra paskirtas vykdyti notaro veiklą. Įprasta, kad į kliento namus ar medicinos pagalbos įstaigą notarai vyksta toje teritorijoje, kuri jiems yra priskirta aptarnauti paveldėjimo atvejams. Vis dėlto notarai vykimą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą organizuoja atsižvelgdami į savo biuro darbo užimtumą, todėl tokia paslauga dažnai negali būti suteikta nedelsiant.
Visi notarų atlyginimai skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 498 patvirtintą „Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašą“.
Testamento tvirtinimas kainuoja 40 eurų (+ PVM), o asmeninio testamento priėmimas saugoti kainuoja 21 eurą (+ PVM).
Tačiau notaro vizitas į namus dažniausiai kainuoja daugiau nei vizitas biure. Remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu, notarinių veiksmų, kurie atliekami ne notaro biuro patalpose, įkainiai gali būti iki dviejų kartu didesni. Be to, notaro kelionės išlaidas apmoka notarą kvietę asmenys. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad į kainą nėra įskaičiuoti mokesčiai viešiesiems registrams.
Vis dėlto norisi pabrėžti, kad notarui atvykus į gydymo įstaigą ar į asmens namus dėl svarbių priežasčių (ligos ar kitų aplinkybių), testamentas gali būti nepatvirtintas. Bendraudamas su asmeniu, notaras gali įsitikinti, kad jis nesupranta savo veiksmų. Todėl visada rekomenduojame testamentus sudaryti iš anksto, kol sveikata dar leidžia.
– Anksčiau buvo tokia sąvoka „generalinis įgaliojimas“ – juo buvo galima atlikti visus veiksmus įgaliojimą išdavusiojo asmens vardu. Ar dabar tokie įgaliojimai yra sudaromi? Girdėjau, kad dabar notariškai tvirtinami įgaliojimai išduodami tik labai konkretiems veiksmams, pavyzdžiui, rūpinantis ligonio sveikata patvirtinamas įgaliojimas lankytis pas gydytoją, įsigyti jam skirtų vaistų, registruoti pas specialistus ar tvarkyti kitus konkrečius reikalus įgaliotojo vardu.
– Pažymėtina, kad įgaliojimo turinys visuomet priklauso nuo įgaliotojo valios. Būtent įgaliotojas sprendžia, kokios apimties teises jis suteikia įgaliotiniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo (įgaliotojas) suteikia kitam asmeniui (įgaliotiniui) teisę atstovauti jam santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Notaras, tvirtindamas įgaliojimą, turi pareigą išsiaiškinti tikrąją įgaliotojo valią, paaiškinti įgaliojimo prasmę ir galimus padarinius, patarti, kaip tinkamai teisiškai suformuluoti suteikiamas teises, tačiau pats notaras neturi teisės savo iniciatyva išplėsti ar papildyti įgaliojimu suteikiamų įgaliojimų apimties.
Įgaliojimas gali būti vienkartinis – skirtas vienam konkrečiam veiksmui atlikti, specialusis – skirtas tam tikros srities veiksmams, arba bendrasis (generalinis) – įvairiems veiksmams ir sandoriams sudaryti. Praktikoje neretai asmenys siekia suteikti įgaliotiniui kuo platesnes teises ir sudaro vadinamąjį bendrąjį (generalinį) įgaliojimą, pavyzdžiui, atstovauti visose institucijose ar tvarkyti visus finansinius reikalus. Vis dėlto net ir tokio pobūdžio įgaliojimas ne visais atvejais garantuoja, kad įgaliotinis galės atlikti visus pageidaujamus veiksmus, nes galimybė jais pasinaudoti priklauso ir nuo konkrečios įgaliojimą priimančios institucijos veiklos specifikos bei taikomų teisės aktų.
– Kaip pas notarą yra tikrinamas žmogaus veiksnumas?
– Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu. Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Notaras asmens veiksnumą tikrina siekiant užtikrinti, kad asmuo galėtų savarankiškai priimti teisinius sprendimus, pvz., sudaryti testamentą ar kitus sandorius. Notaras, siekdamas įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu, patikrina duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas. Notaras, bendraudamas su klientais, taip pat įsitikina, ar asmuo supranta savo veiksmų esmę ir pasekmes. Jei kyla abejonė, ar asmuo supranta savo atliekamų veiksmų esmę, notaras, siekdamas tinkamai įsitikinti asmens veiksnumu ir užtikrinti notarinio veiksmo teisėtumą, turi teisę paprašyti pateikti medicininę pažymą apie asmens sveikatos būklę, ar ji gali daryti įtaką priimamiems sprendimams ir jų pasekmių supratimui, tai atliekant su pačio asmens sutikimu. Testamentas ar kitas sandoris gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jei asmuo pilnai supranta savo atliekamus veiksmus.
Jeigu žmogus serga sunkia liga, notaras gali skirti daugiau laiko, kad įsitikintų, ar asmens sprendimai yra sąmoningi ir laisvi.
Paveldėjimo teisės liudijimai
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Vadovaujantis Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams nustato teisingumo ministras.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą.
Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus ir sumokėjus paveldimo turto mokestį (jeigu įpėdinis jį privalo mokėti).
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Parengta pagal Notarų rūmų inf.
Naujausi komentarai