„Sausra, kritulių trūkumas – apie jį galima šnekėti daug dažniau, bet kaip stichinis reiškinys jis būna daug rečiau, ir kol kas apie stichinį reiškinį kalbėti dar ankstoka. Kritulių pasiskirstymas labai netolygus: vakarinėje Lietuvoje, Žemaitijoje jų daugiau, centrinėse, pietrytinėse Lietuvos dalyse jų yra mažiau“, – Eltai sakė D. Valiukas.

„Jei paimtume balandį, kritulių buvo mažiau negu įprasta. Ypatingai trūkumas prasidėjo nuo kovo paskutinio dešimtadienio ir šiek tiek užsitęsęs, bet, jeigu analogų ieškotume su praėjusiais metais, kada balandis buvo sausas ir kritulių trūkumas labai panašiai prasidėjo nuo kovo pabaigos, tai pernai balandį praktiškai išvis nelijo arba vos keletą milimetrų“, – pridūrė klimatologas.

Pasak jo, dėl kritulių trūkumo dirvožemio paviršinis sluoksnis yra išdžiūvęs, tuo metu upių nusekimas susijęs su klimato kaita.

„Vykstant klimato kaitai, keičiasi visi režimai ir turime kitokias žiemas, kitokius pavasarius. (...) Jeigu žiūrėtume į situaciją kovą, kritulių nebuvo mažiau negu įprastai kovą būna. Tas upių (lygio – ELTA) kritimas labiau susijęs su tuo, kad nebuvo žiemos, nebuvo sniego, nebuvo potvynio“, – kalbėjo klimatologas.

Hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių Lietuvoje kiekis buvo 4,1 milimetro. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 milimetrų, tik pietrytinėje, šiaurės rytinėje dalyje ir vietomis Žemaitijoje iškrito 5,2–9,3 milimetro kritulių.