Kompensacijos už vaistus, kaip valstybės išlaidos, turi būti apskaitomos, o tam reikalingi pacientų asmens duomenys. Be to, šitaip vedama statistika. Taip sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

LRT RADIJO klausytojas Arūnas iš Vilniaus domisi, ar Valstybinė ligonių kasa gali reikalauti tiek daug asmens duomenų.

„Centro poliklinikoje, keisdamas kompensuojamųjų vaistų knygelę, susidūriau su problema. Turėjau užpildyti didžiulį prašymą, o jame – nurodyti pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą, paso serijos numerį ir kt. Kam tai reikalinga? Ar toks duomenų rinkimas yra ne perteklinis?“ – klausia jis.

Asmens duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino teigimu, tokia tvarka yra patvirtinta įstatymų ir teisėta.

„Jei yra pageidavimų šią tvarką keisti, galima kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, bet, mūsų nuomone, viskas yra tvarkoma pakankamai gerai ir jokių papildomų ar perteklinių duomenų nėra prašoma“, – sako Asmens duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.

Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė informuoja, kad tokių asmens duomenų reikia tam, kad vaistininkas galėtų pacientui parduoti kompensuojamus vaistus. Be to, šitaip vedama statistika.

„Visi šie asmens duomenys yra tvarkomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, todėl manome, kad pacientai neturėtų baimintis įrašydami savo duomenis į prašymą“, – sako I. Medžiaušaitė.

Specialistė pasakoja, kad dalį kompensuojamųjų vaistų kainos sumoka pacientas, o kitą dalį – Valstybinė ligonių kasa, t. y., dalis išlaidų yra kompensuojamos.

„Kaip žinia, visos išlaidos turi būti apskaitomos, tad paciento asmens duomenys įvedami į informacinę sistemą ir toliau apdorojami statistiniais ir apmokėjimo tikslais“, – aiškina specialistė.