Dauguma šių iššūkių yra ilgalaikiai, tačiau pasiruošimas reaguojant į juos reikalingas jau dabar.
BNS paklausė trijų užsienio ekspertų, su kokiais didžiausiais geopolitiniais iššūkiais Lietuva susidurs per ateinančius metus.
Benas Hodgesas (Benas Hodžesas), buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, NATO vyresnysis logistikos instruktorius, nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos „Spirit of America“ patarėjas: „Didžiausias geopolitinis iššūkis Lietuvai – pasirengti galimam konfliktui su Rusija per artimiausius penkerius metus, jei Vakarai nepadės Ukrainai įveikti Rusijos dabar. Kremlius aiškiai parodė, kad sėkmės atveju jo ambicijos siekia gerokai toliau už Ukrainos ribų. Tai reiškia, kad Lietuva, kuri jau dabar yra patikima 2 proc. Aljanso narė (2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirianti gynybai – BNS), turi ne tik investuoti į savo gynybą, bet ir užtikrinti savo ginkluotųjų pajėgų, teritorinių pajėgų ir gyventojų pasirengimo kultūrą. Lietuvos žmonės turi didinti atsparumą, taip pat ir Lietuvos institucijos bei infrastruktūra. Lietuva taip pat turi glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis tiek gynybos planavimo, tiek viešųjų pirkimų srityje.“
Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas), britų rašytojas, žurnalistas, Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis bendradarbis: „Ukraina yra didžiausia problema. Ne tik kalbant apie Ukrainos rezultatus, bet ir dėl to, ką tai rodo apie NATO, Europos Sąjungos, Atlanto aljanso ir visų Vakarų tvirtumą. Jei žlugsime Ukrainoje, žlugsime visur. Jei laimėsime, visi bus šiek tiek saugesni.“
Kai-Olafas Langas, apžvalgininkas iš Vokietijos analitinio centro SWP (German Institute for International and Security Affairs): „Karinė situacija Ukrainoje gali tapti vis sudėtingesnė, o daugelio Vakarų šalių pasirengimas remti Ukrainą „viskuo, ko reikia“, yra ribotas. Europos Parlamento rinkimų atgarsiai valstybių narių vidaus politikoje gali pakurstyti tokį požiūrį. Todėl Lietuva kartu su bendramintėmis šalimis turės dėti daugiau pastangų, kad įtikintų Vakarų partnerius, jog išlaikyti ar net sustiprinti paramą Ukrainai yra būtina. Lietuvai, kaip ir kitoms su Ukraina glaudžiai susijusioms šalims, gali tekti pasiruošti naujam naratyvui, kuris nepalankių įvykių mūšio lauke atveju atgrasytų svyruojančius partnerius ES ir NATO nuo raginimų daryti nuolaidas Rusijos atžvilgiu. Be to, Lietuvai gali tekti ruoštis scenarijui, kuomet JAV gali vis labiau atsitraukti nuo Europos ir karo Ukrainoje. Užimtos sekančių metų prezidento rinkimais ir priverstos vis daugiau dėmesio skirti kitiems pasaulio regionams, pradedant plačiaisiais Artimaisiais Rytais ir baigiant Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu, JAV nepasitrauks iš Europos, tačiau jų dėmesį nukreips vidaus reikalai ir kitos pasaulinių konfliktų zonos, taip pat ir saugumo bei gynybos srityje. Pokyčiai Baltuosiuose rūmuose gali įnešti naujo neapibrėžtumo į transatlantinius santykius bei JAV dalyvavimą NATO ir jos labui. Atsižvelgdama į tai, Lietuva – kartu su kitais sąjungininkais – turės stengtis išlaikyti JAV dėmesį ir buvimą Europoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje ir NATO rytinį flangą. NATO viršūnių susitikimas Vašingtone yra viena iš progų pakelti balsą ir parodyti, kad Aljansas turi Europos narių, sustiprinusių pastangas savo pačių gynybos atžvilgiu. Lietuvai teks gilinti dvišalius saugumo ryšius tiek su JAV, tiek ypač su Vokietija, stiprinant ne tik transatlantinę, bet ir europinę saugumo dimensiją.
Jei po JAV rinkimų būtų perduota valdžia (respublikonams – BNS), konkuruojančios ir prieš Vakarus nusiteikusios jėgos galėtų bandyti išmėginti naująją administraciją arba Vakarų šalių gebėjimą veikti. Tai gali prasidėti jau 2024 metų pabaigoje, tačiau tikrasis bandymas gali būti atliktas 2025 metų pradžioje. Lietuva gali susidurti su situacija, kai, kilus įvairiems pasauliniams geopolitiniams konfliktams ar jiems koegzistuojant, Rusija ar Baltarusija gali bandyti destabilizuoti Lietuvą, kitas rytinio flango šalis ar Baltijos jūros regioną ir patikrinti NATO susitelkimą. Tačiau atsiveria ir galimybių: naujoji Lenkijos vyriausybė ir proga pagerinti Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo srityje suteikia naujų galimybių didinti regioninį saugumą ir atsparumą Baltijos jūros regione, taip pat Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Be to, Vokietijos įsipareigojimas dislokuoti brigadą yra aiškus ženklas, kad Lietuvos ir rytinio Aljanso sparno saugumas Berlynui ir toliau išlieka vienu iš prioritetų.“