„Dabar siūlome leisti visiems rezervistams, aktyvaus rezervo ir tiems parengto rezervo, kurie dalyvauja komendantūrose, kad jie galėtų įsigyti ir turėtų galimybę laikyti namuose. Taip pat siūlome priimti sprendimą, kad bent jau KASP kariai tarnybinius ginklus galėtų turėti namuose“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Dabartinė ministrė nesupranta, kodėl tokios mintys keliamos, mat ta kryptimi ministerija ir dirba.

„Kai kurios šalys taiko įvairius sprendimus tarkime, kad ginklinės būtų išdėstytos labai plačiai, labai patogiai prieinamos. Kiti turi modelį, kad namuose laikomi ginklai, dar kiti, jog šoviniai vienur, ginklai kitur, kad nesukeltų kažkokių problemų“, – šnekėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

D. Labučio / ELTOS nuotr. 

„Šaudmenų visas įstatymas turi būti keičiamas, jį reikia liberalizuoti, čia vienas iš prioritetų yra mūsų komitete. Dabartinis įstatymas neatitinka realybės iššūkių, turime plėsti šią ginklų naudojimo tvarką“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Tačiau konservatoriai nestabdo – sako, kad reikia Lietuvos pramonei leisti masiškai gaminti įvairiausio dydžio sprogmenis.

„Reikia turėti sprogmenų gamybą Lietuvoje, visa ko pagrindas. Jie galėtų būti integruojami į dronus ir minas. Dronų gamybą turime, galime dar labiau užsukti, matyt reikia įvairinti pačių dronų tipus“, – aiškino buvęs krašto apsaugos ministras.

Socdemai gūžčioja pečiais, kodėl to paties nepadarė patys konservatoriai. Juk valdžioje buvo visus ketverius metus.

„Aš nežinau, kaip čia per tris mėnesius ministras atrado dalykų naujų sistemoje, kuriai prieš tai vadovavo, gana unikalus požiūris“, – pabrėžė D. Šakalienė.

„Dėl sprogmenų yra planuojama ne viena, pabrėšiu, gamykla Lietuvoje ir yra planuojami techniniai pajėgumai, koks būtų poreikis mūsų gynybos poreikiams ir regione“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Pats buvęs ministras pripažįsta, kad sprogmenų klausimo jam vadovaujant išspręsti nepavyko.

„Dėl to, kad yra reguliavimas – susikirto VRM ir KAM požymiai“, – aiškino L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas, paklaustas, ar konservatorių ministrai nesutarė, atsakė: „Ne, čia yra daugiau sisteminiai požiūriai, ar tam tikrą dalyką leisti gaminti Lietuvoje, ar ne.“

Pasirodo, Vidaus reikalų ministerijoje leidimui masiškai gaminti Lietuvoje sprogmenis nepritaria biurokratai.

„Ypač Policijos departamentas žiūri atsargiai į viską, kas galėtų kelti tam tikrų galbūt grėsmių. Kai kalbame apie vidaus saugumą, dabar, esant tokioms geopolitinėms aplinkybėms, kažkaip turiu nuojautą, kad visus tokius nesutarimus galėsime labai greitai išspręsti“, – nurodė D. Šakalienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad nebus kliūčių sprogmenims gaminti, žada ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

„Jei tokių nesutarimų ir būtų, manyčiau, politikai surastų sprendimo kelią“, – tvirtino vidaus reikalų ministras.

Konservatorių siūlymuose yra ir keistų dalykų. Rašoma, kad reikia kiekvieną kariuomenės kuopą aprūpinti generatoriais, būtinosiomis medicinos priemonėmis, baterijų krovikliais.

„Trūksta matymo šia kryptimi, dabar esame save įrėminę į NATO kataloginį mąstymą, kad yra planas A, jis nekintantis, aš tikiuosi, kad jis ir nekis. Tačiau siūlome suprasti, kad gali būti dėl tektoninių lūžių tiesiog pokyčiai šiame planavime, tada turime turėti planą B“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Socialdemokratai vėl nesupranta ir klausia, kodėl siūlymuose reikia rašyti apie tokias smulkmenas.

„Labai norėtųsi ne politinių kovų, o konstruktyvumo, nes laiko tai nėra. Tie žmonės, kurie ką tik visą kadenciją dirbo Vyriausybėje, per tris mėnesius amnezija tikriausiai nesusirgo. Jeigu kažką norėjo įgyvendinti, bet to nepadarė, dabar galėtų padėti tai įgyvendinti“, – teigė D. Šakalienė.

„Negaliu paaiškinti, kodėl kolegos konservatoriai tik tris mėnesius be valdžios ir mano, jog viskas taip sugriuvo. Gynybos klausimai sprendžiami labai rimtai, finansavimas jau 2025 metų biudžete siekia 4 proc.“, – aiškino G. Paluckas.

G. Paluckas tikino, kad 2026–2028 metais Lietuva pasieks Valstybės gynimo tarybos keliamus reikalavimus – 5–6 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto.