Jis ketvirtadienį paskelbė, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijai.

„Džiaugiuosi, kad byla laimėta, kad įneštas teisinis aiškumas, galėsime dabar jau pradėti dirbti be jokių abejonių ir dirgiklių“, – šį sprendimą BNS komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

KT teigimu, saugumo tarnybų, užsiimančių žvalgyba ir kontržvalgyba, bei jų pareigūnų veikla turi būti kontroliuojama, o, atsižvelgiant į neviešą jų veiklos pobūdį, Seimas prireikus gali steigti nepriklausomą specializuotą kontrolės instituciją.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjui suteikta teisė nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus.

Minėtu atveju jis taip ir padarė – įsteigdamas žvalgybos kontrolieriaus institutą Seimas perdavė jam Seimo kontrolieriams anksčiau priskirtą funkciją tirti skundus dėl žvalgybos institucijų veiklos.

„(...) Seimo kontrolierių įgaliojimai tirti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo nebuvo iš esmės paneigti, nes žvalgybos kontrolieriui priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje“, – teigiama KT nutarime.

Žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje.

Seimo NSGK pirmininkas teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas sustiprina suvokimą, jog naujoji institucija yra reikalinga.

„Džiaugiuosi, kad mūsų argumentai, kadangi teko ginti įstatymą Konstituciniame Teisme, nusvėrė oponentų abejones. Tai dar labiau sustiprina suvokimą, jog išorinis žvalgybos tarnybos priežiūros mechanizmas Lietuvai yra reikalingas, jis sukurs sistemą, kuri bus gera ugniasienė tarp tarnybų ir visuomenės, tarp tarnybų ir politikų, leis depolitizuoti procesus bei užtikrins tarnybų kontrolę, o mes būsime kokybiškai aiškesniame procese“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Be to, savo nutarime Konstitucinis Teismas netoleruotina pavadino situaciją, kad žvalgybos institucijų kontrolę atėmus iš Seimo kontrolierių nauja tarnyba iki šiol nedirba.

Seimo pernai įkurtą, bet kol kas nepradėjusią veikti instituciją KT apskundė grupė Seimo opozicijos atstovų.

Jie prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės bei savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Pasak parlamentarų, skundus dėl žvalgybos institucijų ar pareigūnų perdavus žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai, tokia teisė ir pareiga atimama iš Seimo kontrolierių.

Įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo Seimas priėmė pernai. Pagal įstatymą, nuo šių metų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS yra sakiusi, kad iš dalies teikti šių pareigūnų kandidatūrų neskubėta, kol KT nepareiškė savo pozicijos.

Gruodį ji teigė, kad kandidatai į žvalgybos kontrolierių pareigas jau atrinkti, juos dabar tikrina specialiosios tarnybos.

„Jau dabar ne tik kalbamės, bet ir yra prasidėjęs procesas, kandidatai jau yra, manau, kad artimiausiu metu, gal net ir sausio mėnesį, apie juos išgirsime, prasidės skyrimo procesas, tai yra bus Seimo pirmininkės teikimas, tada dviejų komitetų svarstymas, nuomonės teikimas ir, be abejo, kitos sesijos pradžioje Seimas apsispręs dėl kandidatų“, – ketvirtadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.