Kaip antradienį pranešė tarnyba, ši sąlyga prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

„Prieš taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekama daugybė tyrimų, vertinami sveikatos sutrikimai, patologijos, įpročiai, genetika ir kiti faktoriai. Vyresnės nei 42 metų amžiaus moterys netenka teisės į valstybės kompensuojamą gydymą, net neatlikus tokių tyrimų, todėl realiai nėra įvertinamos jų galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį“, – teigia B. Sabatauskaitė.

„Sprendimą, ar kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras, turėtų lemti tokie kriterijai, kaip fizinis pacientės pasirengimas gimdyti, sveikatos būklė ir kiti medicininiai aspektai, galintys nulemti procedūros efektyvumą, kurie pabrėžti ir pačioje metodikoje“, – sako ji.

Vyresnės nei 42 metų amžiaus moterys netenka teisės į valstybės kompensuojamą gydymą, net neatlikus tokių tyrimų, todėl realiai nėra įvertinamos jų galimybės sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį.

B. Sabautauskaitė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydama pakeisti pagalbinio apvaisinimo taikymą reglamentuojantį aprašą. Ji rekomenduoja sudaryti galimybę vyresnėms nei 42 metų amžiaus moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, apmokamą iš valstybės biudžeto, jei nėra objektyvių medicininių duomenų dėl galimos realios grėsmės saugiam kūdikio išnešiojimui, vaiko bei būsimos mamos sveikatai.

Skundą kontrolierei pateikė moteris, kuriai Valstybinė ligonių kasa dėl jos amžiaus atsisakė privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokėti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.

Pagal Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, šios paslaugos kompensuojamos nevaisingiems partneriams, kurie neturi nei vieno bendro biologinio vaiko, taip pat, vaiko, pagimdyto po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Nurodoma, kad moteris turi būti ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad moters amžiaus riba numatyta vadovaujantis Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikos rekomendacijomis. Jas parengė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudaryta darbo grupė. SAM taip pat pabrėžė, jog tokio pobūdžio tyrimai ir paslaugos yra brangios.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išanalizavus teisės aktus ir tvarkas, pastebėta, kad šiose rekomendacijose amžiaus riba minima tik keliais atvejais – kalbant apie į gimdą perkeliamų embrionų skaičių bei vieną iš pagalbinio apvaisinimo būdų. Todėl konstatuojama, jog dokumente numatytas apribojimas dėl amžiaus nėra absoliutus. 

Pasak kontrolieriaus tarnybos, amžiaus cenzas teikiant paslaugas, įskaitant ir sveikatos, yra teisėtas tik tuomet, jei jį numato įstatymas, pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tuo tarpu pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas šių sąlygų neatitinka, nes Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nėra nuostatos, kad paslaugos kompensuojamos tik jaunesnėms moterims.

Tarnyba taip pat nurodo, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) reprodukcinio amžiaus žmonėmis laiko 15–49 metų amžiaus asmenis. PSO, anot tarnybos, taip pat pažymi, kad nevaisingumo problema ir nelygiavertės galimybės gauti su tuo susijusį gydymą gali riboti esmines žmogaus teises.

Pasak tarnybos, moterų vaisingumas mažėja joms senstant, tad akivaizdu, kad amžius yra svarbus aspektas poroms, norinčioms susilaukti kūdikio. Galimybė pastoti sulaukus 40-ies sumažėja, tačiau tai nereiškia, jog vyresnės nei 42 metų amžiaus moterys nebegali pastoti.