Kontrolierės: atėjo metas užtikrinti LGBTI+ asmenų žmogaus teises

Prieš pat sostinėje vyksiančias „Baltic Pride“ eitynes Lietuvos, Norvegijos ir Suomijos ombudsmenai pasirašė dokumentą, raginantį užtikrinti efektyvią LGBTI+ asmenų apsaugą nuo diskriminacijos.

Lietuvos ir Šiaurės šalių lygybės bei žmogaus teisių institucijų atstovai Lietuvos valdžią ragina imtis konkrečių politikos formavimo priemonių, apsaugosiančių tos pačios lyties šeimas, translyčių asmenų teises, LGBTI+ jaunimą.

Birželio 2 d. viešą ombudsmenų – nepriklausomų pareigūnių ir pareigūnų, ginančių žmogaus teises – pareiškimą pasirašė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Norvegijos lygybės ir nediskriminavimo kontrolierius Bjørnas Erikas Thonas, Suomijos nediskriminavimo kontrolieriaus tarnybos atstovė Mirka Mokko.

Pareiškimo autoriai, palaikydami LGBTI+ bendruomenę, ragina priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Jam įsigaliojus, tos pačios lyties šeimos Lietuvoje įgytų bent minimalias teisines garantijas.

Į Lygių galimybių įstatymą įtraukti lytinės tapatybės ir lyties raiškos požymius, kaip pagrindus, dėl kurių draudžiama diskriminuoti. Taip translyčiai ir nebinarinės lyties tapatybės asmenys būtų teisiškai apsaugoti nuo lygių galimybių pažeidimų.

Užtikrinti, kad translyčiai asmenys gautų jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Šios paslaugos turi būti teikiamos pagarbiai ir nemenkinant asmenų garbės bei orumo.  

Dokumente raginama garantuoti, kad teisėsaugos institucijos gintų LGBTI+ bendruomenę be diskriminuojančių nuostatų, gebėtų efektyviai identifikuoti ir užkardyti neapykantos nusikaltimus dėl seksualinės orientacijos ir / ar lytinės tapatybės.

Su komanda žygiuosime „Baltic Pride“ eitynėse už lygybę siųsdami žinutę, kad mums rūpi kasdienės LGBTI+ žmonių diskriminacijos patirtys.

Raginama suteikti saugų ir įtraukų švietimą LGBTI+ vaikams ir jaunimui, skatinti visuomenę reaguoti į diskriminaciją ir / ar priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Kontrolierės taip pat kviečia LGBTI+ asmenis, patyrusius diskriminaciją, kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei Seimo kontrolierių įstaigą.

„Su komanda žygiuosime „Baltic Pride“ eitynėse už lygybę siųsdami žinutę, kad mums rūpi kasdienės LGBTI+ žmonių diskriminacijos patirtys. Jei bijote pateikti skundą, tiesiog paskambinkite ar parašykite mums“, – ragina lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.

Lygybės ir žmogaus teisių institucijų atstovų (-ių) susitikime, kuriame pasirašytas pareiškimas, taip pat aptartas šių įstaigų vaidmuo įtvirtinant teisinę LGBTI+ asmenų apsaugą, skundų dėl diskriminacijos ir kitų teisių pažeidimų tyrimas, iššūkiai, kylantys keičiant priešiškai nusistačiusios visuomenės dalies nuostatas, bendradarbiavimo su vietinėmis LGBTI+ bendruomenėmis galimybės.

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė mano, kad XXI a. Lietuvoje LGBTI+ bendruomenė negali būti stumiama į visuomenės pakraščius.

„Beveik 30 metų girdime, kaip dar neatėjo laikas, visuomenė nepasiruošusi, politinė situacija perdėm įtempta, kad iš esmės užtikrintume homoseksualių, biseksualių, translyčių ir kitų žmonių lygiateisiškumą. Pasiteisinimų galima sugalvoti daugybę. Tačiau jie visi tiesiog gėdingai slepia žinutę, kad kažkieno lygybė, nors ir garantuojama Konstitucijos, yra visiškai priklausoma nuo politinės valios. Viliuosi, jog tikra LGBTI+ asmenų lygybė jau nebe už kalnų“, – sako ji.

Seimo kontrolierė E. Leonaitė įsitikinusi, kad LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimas yra viena iš modernios demokratijos sąlygų.

„Pamatinė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostata skelbia, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Deja, realybėje vis dar susiduriame su iššūkiais užtikrinant visų mūsų visuomenės narių lygiateisiškumą ir orumą. LGBTI+ bendruomenė yra reikšminga mūsų visuomenės dalis, o visavertis šių žmonių teisių ir orumo užtikrinimas turi tapti savaime suprantama mūsų demokratinės europietiškos valstybės kasdienio gyvenimo dalimi. Būdama nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadove jaučiu ir savo atsakomybę prisidėti prie teigiamų pokyčių, todėl labai džiaugiuosi galimybe pasidalinti gerosios praktikos patirtimi su kolegomis iš Šiaurės šalių, taip pat išgirsti LGBTI+ asmenų teisėms atstovaujančių organizacijų perspektyvą. Tikiu, kad kalbėjimasis, įsiklausymas, dialogas yra itin svarbios priemonės, vedančios prie pagarbos kiekvienam žmogui, jo ar jos asmeninės vertės pripažinimo, o kartu – galimybės gyventi iš tiesų saugioje ir laisvoje valstybėje“, – sako E. Leonaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaip galima

Kaip galima portretas
garantuoti pagarbą ir laisvę iškrypėliškiems veiksmams? Tai jau siaubo f.siužetai.

Mano kieme

Mano kieme portretas
jokių saugumo ir teisių homikams nebuvo,nėra ir nebus.Mano kiemas - manoji Lietuva.

PENSININKĖ

 PENSININKĖ  portretas
KAIP GALI KA NORS SPRESTI AR DALYVAUTI TOKIUOSE SPRENDIMUOSE LIGONEI KAS TA SABATAUSKAITĖ LEONAITĖ NE KONTROLIERĖS KOKIOS KA KONTROLIUOJAT DVI NEAIŠKIOS PAKLAUSYKIT KA VISA LIETUVA APIE JUS ŠNEKA ŠIKNU KONTROLIERĖS KAS ČIA DU ETATAS
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių