Liustracijos komisija prašys teismo atnaujinti Kazimiros Prunskienės galimo bendradarbiavimo su sovietų saugumu bylą, nes yra įsitikinusi, jog ši politikė šnipinėjo užsienio mokslininkus.

Aukso gysla saugumui

Komisijos vadovas Algimantas Urmonas tiksliai neįvardijo, ar komisija pripažino, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB, tačiau leido suprasti, kad tokių požymių esama.

"KGB padalinys palaikydavo kontaktus su K.Prunskiene, kuri teikdavo surinktą mokslinę informaciją Vengrijos ir Vokietijos Demokratinėje Respublikose, Vokietijos Federacinėje Respublikoje", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Urmonas.

Jis tikino, kad K.Prunskienė užsiėmė moksliniu šnipinėjimu – jos parengtos ataskaitos esą buvo siunčiamos į Maskvą. A.Urmonas sakė, kad profesorė buvo aukso gysla sovietų saugumui.

"Grįždama iš užsienio komandiruočių ji atveždavo dovanėlių saugumo bendradarbiams. Pastarieji gaudavo premijas dėl jos įdirbio, dėl jos mokslinio šnipinėjimo", – tikino A.Urmonas. Jis tikino galįs duoti nukirsti galvą, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB.

Liustracijos komisijos vadovas pateikė ir savo nuomonę, kaip jis vertina tuometį K.Prunskienės elgesį. "Aš nemanau, kad ji kenkė Lietuvai, bet tai, kad ji užsiėmė moksliniu šnipinėjimu, rodo jos lojalumą KGB", – sakė A.Urmonas.

K.Prunskienė įvardijo užsakovus

K.Prunskienė Liustracijos komisijos vadovo teiginius, esą ji užsiėmė moksliniu šnipinėjimu, kategoriškai atmetė. "Tokia interpretacija yra kvailystė. Tai prasilenkia su sveiku protu. Persistengė ponas A.Urmonas, tarnaudamas užsakovams", – vakar dienraščiui sakė buvusi žemės ūkio ministrė, pretenduojanti tapti kandidate prezidento rinkimuose.

Paklausta, ką ji vadina šios bylos užsakovais, K.Prunskienė atsakė: "Tai yra tradiciniai mano oponentai – žmogus, nesugebėjęs savęs pristatyti vieninteliu Nepriklausomybės tėvu, taip pat tie žmonės, kuriuos aš demaskavau savo knygoje "Užkulisiai" ir garsiajame interviu su Laima Pangonyte mano paviešinti veikėjai." Konkrečių pavardžių politikė nenurodė.

Paklausta apie A.Urmono minėtas jos neva rašytas ataskaitas KGB, K.Prunskienė sakė mokslines ataskaitas rašiusi tik universitetui. Jų pagrindu parašiusi disertaciją "Maisto ūkis bei jo struktūra ir ekonomika". Politikė tvirtino jokių ataskaitų slaptajai tarnybai neteikusi.

"Spekuliacija ir niekšystė, kad žodį "ataskaita" mano oponentai panaudoja nepasakydami, kam "ataskaitos" buvo rašomos. Pabrėžiama, kad K.Prunskienė rašė ataskaitas. O jos buvo rašomos universitetui. Juk kai dirbau žemės ūkio ministre, grįžusi iš Briuselio aš irgi rašydavau ataskaitas savo įstaigai, ir Užsienio reikalų ministerija jas taip pat gaudavo", – sakė K.Prunskienė.

Vėliau ji nurodė ketinanti paduoti Liustracijos komisijos vadovą A.Urmoną į teismą dėl vakar spaudos konferencijoje jo išsakytų kai kurių teiginių.

Vertins teisėjų elgesį

Liustracijos komisijos vadovas vakar taip pat pranešė, kad komisija kreipsis į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti dviejų teisėjų – Konstanto Ramelio ir Giedriaus Baziulio – elgesį, nes K.Prunskienės bylos nagrinėjimo eiga esą nebuvo švari. Pasak A.Urmono, teismas fiksavo viską, kas buvo naudinga K.Prunskienei, o į tai, kas jai buvo nenaudinga, nekreipė dėmesio.

Šie teiginiai itin papiktino buvusį teisėją K.Ramelį, kuris į šios kadencijos Seimą buvo išrinktas kaip valstiečių liaudininkų, kuriems vadovavo K.Prunskienė, kandidatas. Jis A.Urmono teiginius pavadino nesąmonėmis.

Nesibaigianti byla

Liustracijos komisija K.Prunskienės bylos ėmėsi po to, kai pernai rugsėjį žiniasklaidoje pasirodė ištrauka iš 1991 m. Italijoje politikės duoto interviu žurnalistei Laimai Pangonytei.

Jame politikė dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakojo, kaip atsirado Šatrijos slapyvardis. Esą jai reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo neminėdama savo pavardės ji galėtų prisistatyti.

Dėl tariamo K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB bylinėjamasi jau keliolika metų. 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.

Daugiau nei po dešimtmečio, 2003 m. pavasarį, Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB. Į šalies vadovus kandidatuojanti politikė šią savaitę išplatino viešą kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama viešai paskelbti jos bylą.