„Aš manau, labai svarbu tai, kaip mokiniai ruošiasi. Tikiu, kad po pernai metų rezultato susitelkimo buvo daugiau, juo labiau tą susitelkimą mes matėme ir savivaldybėse, ir pačiose mokyklose. Vyko papildomos konsultacijos tiek mokiniams, tiek savivaldybės organizavo mokymus mokytojams, taigi tikrai buvo bendrai siekiama tikslo, kad rezultatai būtų geresni. Kita vertus, norisi pabrėžti, kad siekiant tvarių geresnių rezultatų, labai svarbu yra ilgalaikiai sprendimai ir turbūt reikėtų kalbėti apie matematinio mąstymo puoselėjimą ir įgyvendinimą pamokose. Bet kokiu atveju, aš tikiuosi, kad tie rezultatai bus geresni negu pernai“, – teigė pašnekovas.

– Tačiau jau pasirodė matematikos mokytojų ir ekspertų vertinimų, esą, „egzaminas klampus, užduotys nemalonios, vėl neišlaikys kas trečias“. Kur, jūsų akimis, yra esminė problema?

– Aš pats skyriau gal bent pusvalandį peržiūrėti egzaminui, tikrai nesu giliai susipažinęs, bet man asmeniškai užduotys pasirodė gana panašios į tas, kurias turėjome pernai metais, tam tikrų sąsajų tikrai matėsi. Vėlgi, norisi pabrėžti, kad yra rekomendacijos ir matematikos mokytojų-dalykininkų asociacijos, kur yra tam tikri pavyzdiniai uždaviniai, kurie yra reikalingi išspręsti bendrojo kurso užduotis ir surinkti tą minimalų balų skaičių. Šiemet turėjome du matematikos bandomuosius egzaminus, vieną jų organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, kitas buvo inicijuotas Vilniaus miesto savivaldybės, taigi tų progų mokiniams pasitempti, pasižiūrėti, kokios yra užduotys, tikrai buvo daug. Manau, kad tų, kurie tikrai įdėjo darbo, rezultatas tikrai bus geras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

–  O rezultatą siejate tik su mokinių pasiruošimu ar ir su programų stiprumu? Lenkiu link to, kad švietimo sistemos dalyviai jau dabar kritikuoja nuo rudens laukiamas naujas programas, nes joms nėra priemonių. Ar nėra „vežimas statomas prieš arklį“?

– Šioje vietoje man norėtųsi pabrėžti tai, kad programų atnaujinimui ruošiamasi jau nuo 2018 metų. Kai vyko visas pasiruošimas, konsultacijos, rengimas mes, kaip politinė vadovybė, priėmėme vieną pirmųjų sprendimų – pasakėme, kad programas įgyvendinsime ne nuo 2022 m., kaip buvo suplanuota, o nuo 2023 m. rudens, taigi buvo papildomi metai pasiruošimui. Aš manau, kad galima kiekvienais metais ruoštis vis labiau ir labiau, bet idealiai niekada nebūsime pasiruošę.

– Bet čia kalba eina apie elementarias mokymosi priemones, pavyzdžiui, vadovėlio atnaujinimą.

– Programos yra atnaujintos, jos nėra naujai pakeičiamos. Taip, yra naujų dalykų, yra pakeitimų tarp klasių, yra naujų temų. Tikrai yra ruošiama nauja medžiaga, tame dalyvauja ir asociacijos. Norėtųsi pabrėžti, kad vadovėlis yra viena iš priemonių, vadovėlius, kurie yra dabar, galima naudoti dar bent tris metus. Taigi tikrai tos mokomosios medžiagos bus.

–  Kokias esmines problemas švietime matote šiandien?

– Viena esminių problemų yra rezultatų netolygumas. Matome, kad rezultatai tikrai skiriasi, ypač pagal mokinių socialinį, ekonominį ir kultūrinį statusą. Netolygumas ir nevienodų sąlygų užtikrinimas, manau, yra bene didžiausia problema.

Taip pat dalį problemų pradės spręsti atnaujintos ugdymo programos. Mes turėsime naujus kontekstus, naują turinį, kuris buvo kuriamas atsižvelgiant į vaiko raidos etapus. Taigi žengiame vieną žingsnį į priekį ir su atnaujintu turiniu.