Nors Kryžių kalną dar iki Kalėdų norėta apšviesti, tačiau nepritarus paveldosaugininkams, teko grąžinti skirtas lėšas ir darbus atidėti neribotam laikui.

Sutemus Kryžių kalną jau šešetą metų galima apžiūrėti tik su žibintuvėliu. Lėšų apšviesti šį unikalų paminklą prašyta ilgą laiką, o šiemet iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos jos buvo skirtos, praneša LTV „Panorama“.

Savivaldybė suskubo rengti techninį projektą, rinkti rangovą. Žadėta paminklą apšviesti iki Kalėdų. Tačiau paveldosaugininkai pareikalavo atlikti archeologinius kasinėjimus, kurių projekto iki šiol nepatvirtino.

„Ginčai kyla dėl to, kad archeologinių tyrinėjimų darbų apimtys, skirtingų specialistų manymu, turėtų būti skirtingos. Vieni mano, kad per daug tyrinėjama, kiti mano, kad per mažai. Ir todėl kyla klausimai, ir niekaip mes negaunam sprendimo“, – teigia Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Lembutis.

Šiaulių rajono vadovai sako, kad Kultūros paveldo departamento speciali komisija archeologinių kasinėjimų projektui pradžioje buvo pritarusi, o vėliau dėl neaiškių priežasčių apsigalvojo.

Lėšas Kryžių kalnui apšviesti reikia panaudoti iki gruodžio 20 dienos ir dabar jau aišku, kad jas teks grąžinti.  

„Esame parengę kitokį projektą, keitėsi užduotys architektams. Dabar tik reikia suderinti su Kultūros paveldo departamentu, kad žinotumėm, kokia apimtimi reikia tyrinėti Kryžių kalną.
Aišku, ir lėšas reikės gauti iš naujo“, – kalbėjo Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas.

Dėl ginčų Kryžių kalnas tamsoje skendės dar mažiausiai metus. Meras pripažįsta, kad tai gali užtrukti ir dar ilgiau. Esą vėl gauti lėšų, kurių prašyta ne vienerius metus, bus nelengva.

Tuo metu paveldosaugininkai tikina, kad kalti savivaldybės specialistai, kurie gana vėlai parengė projektą. Be to, nors projektas jau koreguotas ne kartą, tačiau, paveldosaugininkų manymu, jis vis dar per brangus.

„Labai didelės kabelių tiesimo apimtys, mes siūlome jas sumažinti. Tai reiškia, kad ten, kur nebus klojami kabeliai, ten ir nereikia tyrinėjimų. Tam, kad projektas atpigtų, mes matome kelias tokias vietas, kur nereikėtų kloti kabelių. Galima išsiversti ir su mažesnėm apimtimis“, – tikino Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Šiais metais Piligrimų kelio programoje Kryžių kalnas – vienintelis objektas, kurio finansavimas užstrigo. Šiuo metu vien didesnių kryžių čia priskaičiuojama kelios dešimtys tūkstančių.

Pasaulyje Kryžių kalnas išgarsėjo prieš beveik porą dešimtmečių, kai jame apsilankė popiežius Jonas Paulius II.