Jo teigimu, siekis užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, suvaldyti jų plitimą, dėl ko valstybėje susidaro grėsmę daugelio sveikatai ir gyvybei kelianti situacija, gali lemti būtinybę imtis skubių ir veiksmingų sprendimų.
„Todėl pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatant, be kita ko, konkrečių pasirinktų priemonių taikymo mastą ir trukmę“, – teigiama KT nutarime.
Anot teismo, ūkinės veiklos ribojimai ar draudimai gali būti nustatyti ir tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, yra neišvengiama, o laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, bus padaryta nepataisoma žala žmonių sveikatai ir gyvybei.
KT taip pat pažymėjo, jog minėti draudimai turi būti laikini, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija arba kol yra pagrindo manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama. Be to, Vyriausybė privalo nuolat peržiūrėti nustatytus draudimus ir ribojimus, atsižvelgdama į aplinkybes.
Nutarime pabrėžta, jog nustatytais ribojimais siekta užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui ir taip apsaugoti žmonių bei visuomenės sveikatą.
Buvusios Vyriausybės nutarimą, kuriuo dar 2020 metų kovą buvo nustatyti grožio ir odontologijos paslaugų ribojimai pandemijos metu, KT vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu.
Į KT prašydamas įvertinti Vyriausybės nutarimo konstitucingumą LVAT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Byloje bendrovė „Aukštaitijos implantologijos klinika“ iš valstybės prašomą priteisti turtinę žalą siejo su Vyriausybės nutarimu per pandemiją patvirtintais ūkinės veiklos – odontologijos ir grožio paslaugų teikimu – apribojimais. Teisme klinika prašė priteisti žalą dėl negautų 34 tūkst. eurų pajamų.
Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tokio lygio ūkinės veiklos ribojimus ar draudimus galima nustatyti tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu, tai yra poįstatyminiu teisės aktu.
LVAT argumentavo, kad karantino metu iš viso buvo uždrausta teikti grožio paslaugas ir atidėtas odontologijos paslaugų teikimas, kai tai nėra būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimas, nors Vyriausybė turėjo nustatyti specialiąsias ūkinės veiklos sąlygas, o ne apskritai uždrausti tokią veiklą.
KT nagrinėja ne vieną bylą dėl karantino metu galiojusių ribojimų – galimybių paso, draudimo susitikti kelioms šeimoms, o kelias byla jau yra baigęs.
Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijai neprieštaravo reikalavimas darbuotojams testuotis dėl COVID-19 ligos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją.
Naujausi komentarai