Tačiau kitą nuostatą, kad tuo atveju, jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų, teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

Įstatymas numato, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje.

Seimo narių grupė prašė KT išaiškinti, ar 25 metų terminas neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad „Valstybė pripažįsta <...> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“.

Pareiškėjai teigė, kad įstatymų leidėjas turi teisę pripažinti netradicinę religinę organizaciją, atšaukti suteiktą pripažinimą, bet negali pats nustatyti statuso suteikimo sąlygų, nes jos numatytos Konstitucijoje.

Anot jų, Seimas turi įgaliojimus pripažinti bažnyčią ir kitas religines organizacijas, kurios atitinka minėtas dvi sąlygas: turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Kreipimosi autorių teigimu, religinės bendruomenės atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, ji negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis.

Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad įstatymu negali būti nustatytas toks reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos pernelyg suvaržyti, nepagrįstai pasunkinti ar net paneigti Konstitucijos garantuojamą teisę gauti pripažinimo statusą.

KT taip pat pabrėžė, kad negali būti įtvirtintas pernelyg ilgas terminas religinės organizacijos teisei kreiptis dėl valstybės pripažinimo įgyti, be to, negali būti nustatyta pernelyg sudėtinga, ilgai trunkanti valstybės pripažintos religinės organizacijos statuso įgijimo procedūra.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 25 metų termino nustatymas negarantuoja, jog suėjus šiam terminui religinė bendrija bus valstybės pripažinta.

Anot KT, 25 metų terminas nėra viena iš valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai sąlygų. Šis terminas, kaip konstatuota nutarime, yra tik prielaida pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą.

Į KT dėl religinės bendruomenės pripažinimo termino kreipėsi 34 Seimo nariai, daugiausia – konservatorių atstovai, taip pat keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai, kai Seimas 2019 metų birželį svarstė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą.

Savo prašymą „Romuva“, be kita ko, grindė ilgamete veikla ir augančiu narių skaičiumi.

Kadangi parlamente neužteko balsų patvirtinti tokį pripažinimą, „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jis šių metų birželį paskelbė, kad Lietuva pažeidė kelis Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius, nes „Romuvos“ prašymą nagrinėjo neobjektyviai.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.