J. Baltrimas pabrėžia, kad šiuo metu, renkant KT teisėjus, formalių taisyklių kol kas pažeista nebuvo, tačiau situacija ganėtinai chaotiška. 

„Viena iš tų apraiškų, kur jau gali balansuoti ties Konstitucijos nesilaikymo riba. Vyriausybės patvirtinimas nepilnos sudėties. Precedentų yra buvę, tačiau jie buvo truputį kitokie“, – teigė vyras.

Portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius V. Beniušis pakomentavo Sauliaus Skvernelio ir Ingos Ruginienės politinius santykius. 

„I. Ruginienė viešai buvo užsiminusi, kad tiltai su S. Skverneliu nėra sudeginti. Ji aktyviai nedalyvavo kuriant naują koalicijos sudėtį, laikėsi šiek tiek nuošaliau. Dabar jau yra paskirtoji premjerė, bando stiprinti savo įtaką. Galbūt ir savo asmeninį matymą, kad galima bendradarbiauti su S. Skverneliu. Derybose visada turi stipresnę poziciją, jeigu parodai, kad tu turi alternatyvų ir gali atsitraukti. Tai ir parodymas Remigijui Žemaitaičiui, kad jeigu nepavyks susitarti – yra ir kitų alternatyvų, ne tik Vyriausybės mažuma“, – komentavo žurnalistas.

Pasak J. Baltrimo, daug aistrų dėl KT kandidatų kyla, nes vyksta politizavimas. 

„Iš tų kandidatų, kurie dabar svarstomi, kyla abejonės, pagal kokius kriterijus jie atrinkti. Iškyla klausimas, ar nebuvo atrinkti vien dėl politinių pažiūrų, o ne dėl kompetencijų. Vienas iš kandidatų, Julius Sabatauskas, neatitinka formalių reikalavimų. Vadovaujantis Konstitucija, skiriamas asmuo privalo turėti dešimt metų arba praktinio teisinio, arba pedagoginio stažo. Panašu, kad J. Sabatauskas jo neturi“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto viešosios teisės katedros vedėjas.

Vėlgi, kyla klausimas, žmonės gauna pilną atlyginimą, bet negali dalyvauti pusėje bylų. Ar tai normalu? Ne, tai nėra normalu.

V. Beniušio teigimu, ir aklam, ir kurčiam aišku, kad partiškumas šiems žmonėms padeda daryti karjerą.

„Man atrodo, kad gana gėdingai KT politizavimą pradėjo konservatoriai. Bus taip pat gėdinga, jeigu socialdemokratai jį pratęs. Nenoriu nieko blogo pasakyti apie šių žmonių kompetencijas, bet, manau, visiems akivaizdu, kad partijos bičiuliams kiti partijos bičiuliai abiem atvejais padėtų“, – savo nuomonę dėstė žurnalistas. 

Anot portalo „15min“ vyriausiojo redaktoriaus, šių Seimo narių kandidatūra paprasčiausiai prasilenkia su logika. 

„Šie Seimo nariai prieš tapdami KT teisėjais kūrė įstatymus, už juos balsavo ir svarstė. Įsivaizduokime, kad praėjus mėnesiui, pusmečiui ar metams ateina byla į KT. Jie turi vertinti, ar jų kurti įstatymai atitinka Konstituciją, ar ne. Vienas variantas – jie turi nusišalinti, o nusišalinimų būtų labai daug. Vėlgi, kyla klausimas, žmonės gauna pilną atlyginimą, bet negali dalyvauti pusėje bylų. Ar tai normalu? Ne, tai nėra normalu. Jeigu jie nenusišalina, tai lygiai taip pat blogai. Kyla abejonių dėl nešališkumo. Žmogus, kuris kūrė įstatymą, vėliau jį turi vertinti. Manau, kad šių argumentų visiškai pakanka“, – komentavo V. Beniušis.

Anot J. Baltrimo, Lietuvai nereikėtų eiti JAV keliu, kai teismas tampa labai politizuotas. Ten teisėjai net neslepia, ar jie yra liberalių, ar konservatyvesnių pažiūrų. 

„Įvairovė yra teigiamas reiškinys ir problema tikrai nėra konservatyvios pažiūros. Nelabai ir girdžiu, kad kas įvardytų tai kaip problemą tarp teisininkų. Nesutikčiau su tuo, kad šiuo metu nusistovėjusios liberalios nuotaikos teisme. Kalbant apie kandidatūrą, Seimo narys pagal Konstituciją negali eiti ministro arba ministro pirmininko pareigų. Nors Konstitucijoje parašyta, kad jis gali būti skiriamas į šias pareigas ir praktikoje turime daug tokių pavyzdžių“, – teigė dėstytojas. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: