Prezidentas Algirdas Brazauskas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse – naujai kuriamame Prezidentų panteone. Tačiau netyla diskusijos, ar kapvietė Antakalnyje tinkama vieta aukščiausiems šalies vadovams. O kur laidosis jų žmonos?

Siūlė Žemutinę pilį

Eksparlamentaras Artūras Zuokas siūlė prezidentą A.Brazauską laidoti Žemutinėje pilyje sostinėje, greta Katedros. Anot jo, taip būtų pradėta nauja tradicija – mirusius valstybės vadovus laidoti vietoje, kuri esą būtų saugesnė už kapines Antakalnyje.

Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Romas Adomavičius pateikė idėją atstatyti Žygimanto Augusto laikų bažnytėlę, kurioje turėjo būti įrengtas jo šeimos mauzoliejus. Į atstatytą bažnytėlę ateityje būtų galima perkelti A.Brazausko palaikus ir joje laidoti kitus šalies lyderius, svarbius asmenis.

"Mano manymu, ši idėja visiškai reali. Bet reikia sutarimo, pradedant nuo prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės. Be abejo, ir savivaldybė turi pareikšti savo nuomonę. Būtina nuspręsti, ar tai iš esmės reikalinga. O jei taip, tuomet, mano manymu, ten būtų geriausia vieta", – savo nuomonę dėstė R.Adomavičius.

Iš bažnytėlės, kuri buvo pastatyta XVI a. ir vadinta Šv. Onos vardu, šiuo metu likę tik pamatai. Ji stūksojo netoli dabartinių Valdovų rūmų ir Arkikatedros – beveik Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kieme.

Atstatytų iš miniatiūrų

Įvairiose pasaulio valstybėse susiklostė skirtinga reikšmingiausių šalies asmenybių laidojimo praktika. "Yra valstybių, kurios turi ne po vieną, o po keletą panteonų. Tarkime, lenkai – Varšuvoje ir Krokuvoje. Žygimantas Augustas dar 1551 m. nusprendė atstatyti XIV a. bažnyčią. Deja, jam gyvam esant šie darbai nebuvo baigti. O XVII a. ta koplytėlė buvo išrinkta, plytos per rusų karą panaudotos Katedrai remontuoti. Taip ir liko ta vieta. Ten galima nutiesti taką iki Neries, būtų turistų traukos objektas, juk visas kompleksas yra šalia. Netgi būtų galima atstatyti bažnytėlės išorę, nes yra miniatiūros, kuriose ji matyti labai aiškiai. Vidų būtų galima įrengti šiuolaikiškai. Tik, aišku, reikėtų su bažnyčios hierarchais tartis. Atstatyta bažnyčia būtų skirta laidoti Lietuvai labai nusipelniusiems žmonėms, žinoma, pirmiausia prezidentams", – svarstė miesto vicemeras.

Kol kas pasiūlyti šios idėjos kitiems R.Adomavičius nespėjo: "Didelių diskusijų nebuvo, nes mintis kilo vos prieš kelias dienas. Šiek tiek pasikalbėjau su pora mokslininkų, kurie pritaria šitai idėjai. Nusprendėme, kad nereikėtų laidoti pačiuose Valdovų rūmuose, nes ten pasaulietinis statinys, o vieta, kur buvo bažnytėlė, yra visai šalia jo", – pasakojo R.Adomavičius.

Jei vicemero pasiūlymas sulauktų palaikymo, gali būti, kad tektų perlaidoti tiek A.Brazausko, tiek kur kas seniau amžinybėn išėjusių svarbių Lietuvos žmonių palaikus. "Ką ir kaip po to daryti, turėtų apsispręsti ir Valstybinė laidotuvių komisija, ir prezidentūra, bet tikėtina, kad palaikai būtų perlaidojami", – galimybės neatmetė R.Adomavičius.

Antakalnyje – geriausia

Archeologas habilituotas daktaras Vytautas Urbanavičius vicemero iškeltą idėją vertino skeptiškai: "Žygimanto Augusto namai, kuriuos sau statė, yra Nacionalinio muziejaus šiaurinis galas. Tai netinkama vieta panteonui, nes ten šlapia. Teisybę sakant, iš esmės abejoju, ar mūsų laikais miesto centre vertėtų kurti tokius dalykus. Manau, kad pati geriausia vieta jau parinkta kalnelyje Antakalnio kapinėse. Ten gražiai vienoje pusėje menininkai guli, kitoje sugultų politikai, prezidentams skirta pirma eilė. Tradicija jau pradėta ir vieta labai graži", – įsitikinęs V.Urbanavičius.

Argumentas, kad Antakalnyje gali pritrūkti vietos, archeologui neatrodo įtikinantis: "Dieve, koks vietos stygius, vis tiek greitai visus pradės deginti. Pastatys krematoriumą ir vietos visiems atsiras."

V.Urbanavičius atkreipė dėmesį, kad senaisiais laikais Lietuvos valdovų panteonas buvo įkurdintas Katedroje. "Nuo pat krikščionybės įvedimo joje buvo laidojami visų didžiųjų žmonių, kurie buvo katalikai, palaikai. Tačiau daugelio Lietuvos valdovų palaikų vieta nežinoma. Bažnyčia didelė, sienų daug, kur būtų galima paslėpti. Pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio Alberto Goštauto palaikus radome sienoje dėžutėje 20 x 20 cm", – pasakojo archeologas.

Statyti naują – beprasmiška

Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas aiškino, kad pasaulyje yra dviejų tipų kapvietės – nekropoliai ir panteonai. Paprastai bendriausias, pasaulietinis, reikalų su konfesijomis neturintis nekropolis – nacionalinės kapinės. Tokios kaip "Per Lašezo" Paryžiuje, "Highgate" Šiauriniame Londone ir pan.

"Manau, gimusi prezidentų kalnelio Antakalnyje idėja yra gera ir neprieštarauja pasaulio praktikai", – sakė A.Bumblauskas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvai nepavyks atgaivinti laidojimo tradicijos, kuri yra Krokuvoje Vavelio pilyje.

"Kodėl? Todėl, kad laidojimas Vilniaus katedros panteone – nutrūkusi LDK tradicija. Po Liublino unijos valdovams net nešaudavo į galvą reziduoti Vilniuje. Tuo labiau caro laikas, tarpukario ar lenkiškuoju periodu. Sovietiniu laikotarpiu mūsų vadovai buvo Kaune. Įvertinus visas šias aplinkybes bandyti kurti alternatyvius panteonus šalia Katedros – Žygimanto Augusto Barborai Radvilaitei statytoje bažnytėlėje ar Valdovų rūmuose – neatrodo rimta ir įtikinama. Jei neatgaivinsime panteono Katedroje, statyti ką nors nauja nėra prasmės", – aiškino A.Bumblauskas.

Prezidentus atimti iš Kauno?

Katedros panteoną A.Bumblauskas ragina palikti ramybėje – kaip LDK laikotarpiu besiformuojančio panteono prisiminimą. "Vytauto palaikai taip ir nesurasti, o be jų – vėlgi kažkaip viskas netikra. Mūsų valstybingumas labai trūkinėjantis ir sulipdyti jį iš sudužusio veidrodžio šukių sudėtinga, o ir ar reikia?" – retoriškai klausė istorikas.

Štai ir prezidentūroje Kaune įrengtas simbolinis panteonas, tačiau jame nėra nieko palaidota.

"Gal kada nors kils sumanymas parsigabenti iš Klivlando Antaną Smetoną, bet vargu ar mums tai pavyktų. Net jei susigrąžintume tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentus, turbūt negalėtume jų suguldyti su A.Brazausku ar kitais po jo. Tarpukaryje gyvenome be Vilniaus ir turime pripažinti, kad prezidentai Kazys Grinius ir Aleksandras Stulginskis rezidavo Kaune. Vadinasi, atskirti juos nuo Kauno būtų nelogiška. Negi dabar atimtume juos iš kauniečių ir kaip esant diktatūriniam režimui suguldytume skirtingų epochų prezidentus į krūvą. Mes vis norime užtušuoti Lietuvos istoriją..." – atsiduso A.Bumblauskas.

Viskas buvo gražu

A.Bumblauskas siūlo negalvoti apie ką tik amžinybėn palydėto velionio prezidento A.Brazausko palaikų perlaidojimą. "Verčiau susikoncentruokime ties pagarba išėjusiajam, nes to labai pasigendu", – apgailestavo istorikas ir pabrėžė, kad tik diktatūrose bandoma dirbtinai ir griežtomis priemonėmis sukurti nacionalinius panteonus.

Girdi, JAV prezidentų kapai išbarstyti po visą šalį, nors garbingiausi žmonės ilsisi visame pasaulyje garsiose Arlingtono kapinėse Vašingtono pašonėje.

"Turime Rasų kapines, bet jas vadinkime istoriniu nekropoliu. O šių laikų nekropolis yra Antakalnio kapinėse, kuriose ilsisi ir Medininkų žudynių, ir Sausio 13-osios aukos. Nemanau, kad laidoti prezidentus Antakalnyje reiškia per mažai pagarbos. Atvirai sakant, stebiuosi, kad Lietuva, tokia neorganizuota tauta, kurioje problemų kyla dėl niekų, prezidentui mirus gana gerai susitvarkė. Mane įtikina ir pašarvojimas prezidentūros Kolonų salėje. Regis, viskas buvo gražu, o dirbtinai kuriamos kliautys atrodo nerimtai", – svarstė A.Bumblauskas.

Laikas kurti tradiciją

Profesoriaus nuomone, diskutuoti apie prezidentų laidotuvių ceremonialą iki A.Brazausko mirties būtų buvę nekorektiška. Tačiau dabar vertėtų apie tai kalbėti, svarstyti ir atsakyti į visus abejonių keliančius klausimus. Štai kad ir apie prezidentų našles. Ar atėjus laikui jos galėtų atgulti šalia savo palaidotų vyrų?

"Pasaulyje yra įvairių tradicijų. Lietuvos atveju nežinau. Bijočiau spręsti. Kiek suprantu, prezidentų kalnelis yra prezidentų, o ne prezidentų šeimų kapvietė. Kaip elgtis, turėtų priklausyti nuo visuomenės diskusijų. Turime pradėti formuoti šių laikų laidojimo tradiciją, kurios neturėjome", – kalbėjo A.Bumblauskas.

Jungtis į atvirą diskusiją tautą ragina ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. "Reikėtų kad įsitrauktų architektai, istorikai, visuomenės veikėjai. Prezidento laidotuvėms nebuvo pasiruošta, todėl taip improvizuotai viskas ir išėjo. Esu nustebęs, kad nebuvo iš anksto subrandintas ir apgalvotas kapviečių klausimas. Antakalnis, manau, – ne pati geriausia vieta", – svarstė R.Budrys.

Valdovų rūmuose nuo pat jų statybos pradžios dirbantis archeologas Egidijus Ožolas patikino, kad statant kalbos rūmus paversti mauzoliejumi nesklandė ir specialių patalpų laidoti nenumatyta.

"Atstatyti Žygimanto Augusto bažnytėlę nėra iš ko, neturime pakankamai istorinės medžiagos, autentiško vaizdo. Žinote, reikia baigti tas kalbas. Pasirinkome prezidentų laidojimo vietą, todėl apie naujas kapvietes galvoti nereikėtų. Verčiau galvokime apie būdus, kaip nuo vandalų apsaugoti panteoną Antakalnyje", – ragino E.Ožolas.

Atgulė Vavelio kriptoje

Ginčų dėl šalies lyderių laidojimo vietos nepavyko išvengti kaimynei Lenkijai. Lėktuvo katastrofoje tragiškai žuvus prezidentui Lechui Kaczyńskiui sprendimas laidoti jį Vavelio katedros kriptoje šalia buvusių Lenkijos valdovų, atsižvelgiant į artimųjų prašymą, buvo sutiktas nevienareikšmiškai. Lenkijoje kilo piketų ir protestų banga, tačiau galiausiai žuvęs prezidentas su žmona Maria atgulė amžinojo poilsio katedros požemiuose.

Iki šiol čia buvo palaidotas ne vienas šalies monarchas, taip pat vienas garsiausių ir labiausiai lenkų gerbiamų šventųjų – šv. Stanislovas. Čia taip pat ilsisi Jozefo Pilsudskio, kuris laikomas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. architektu, palaikai.

Nacionalistas ir uolus katalikas L.Kaczyńskis, valstybės vadovu tapęs 2005 m., Lenkijoje ir kitur Europoje prieštaringai vertinama politinė figūra. Lenkų istorikas Tomaszas Nałęczas teigė netikintis, kad pats L.Kaczyńskis, anot jo, puikiai suvokęs istoriją, būtų tikėjęsis amžinojo atilsio atgulti Vavelyje.