Atsakymas nenudžiugino

Nuo šių metų sausio šalies vaikams yra skiriama išmoka, pakeitusi pajamų mokesčio lengvatą, kuri per mėnesį vaikus auginantiems dirbantiems tėvams leido už vieną vaiką susigrąžinti iki 30 eurų.

Nepilnametį sūnų turinti klaipėdietė vasario pradžioje elektroniniu būdu užpildžiusi paraišką vaiko pinigams gauti, praėjus daugiau nei mėnesiui, nesulaukė jokių žinių ir neišvydo jokių žadėtų pinigų savo sąskaitoje.

Moteris parašė elektroninį laišką Socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) administratoriui.

Ir gavo standartinį atsakymą.

"Jūsų prašymas yra nukreiptas į savivaldybę pagal jūsų deklaruotą gyvenamąją vietą. Kiek mums yra žinoma, dėl didelio pateiktų prašymų skaičiaus savivaldybės nespėja laiku priimti pateiktų prašymų", – nieko konkretaus nepaaiškino SPIS atstovas.

Laiške dar patikslinta, kad būsena "Apdorojamas" reiškia, jog asmens prašymas savivaldybėje dar nepatikrintas.

O jeigu pildant prašymą interesantas nurodė el. pašto adresą ir pažymėjo, kad pranešimus siųsti el. paštu, pasikeitus būsenai į "Priimta" arba "Atmesta", jam bus pranešta apie priimtą sprendimą.

"Dėl detalesnės informacijos apie elektroninių prašymų priėmimo terminus ir išmokėjimą reikėtų kreiptis į savivaldybės pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Socialinių išmokų skyrių", – pabrėžta laiške, iš kurio paaiškėjo, jog nepaisant užpildytų elektroninių paraiškų vis tiek reikės kreiptis į valdininkus.

Malonė priklauso ne visiems?

Pasirodo, ne visiems pareiškėjams priklauso vaiko pinigai, nepaisant, kad jie augina nepilnamečius vaikus.

Dalis prašymų po išnagrinėjimo jau yra atmesta.

Pasitaiko, kad pareiškėjas kreipiasi ne į tą savivaldybę, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pasitaiko, kad pateikia ne visus reikiamus duomenis apie visus turimus vaikus.

Esą pateikdami atsakymą, savivaldybės darbuotojai nurodo, kodėl prašymas atmestas.

"Mums reikia patikrinti, ar vienas tėvų nedirba užsienyje. Gali būti, kad tokią vaiko išmoką tėvas gauna kitoje šalyje. Tokiu atveju per ES šalis vaiko pinigai nedubliuojami ir pas mus pareiškėjas jų gauti neturi teisės. Tada tenka susirašinėti su kolegomis iš užsienio valstybių, tikslinti informaciją. Ne visi pareiškėjai ir pasako, kad gauna išmoką svetur", – tikino Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

Tragedijos nemato

Statistikos departamento duomenimis, uostamiestyje yra 29 tūkst. vaikų.

Nuo metų pradžios Klaipėdos savivaldybė gavo per 10 tūkst. vien elektroninių prašymų skirti vaiko pinigus, dar keli tūkstančiai pateikti asmeniškai.

Šias išmokas artimiausiu metu turėtų gauti ar jau gavo vos daugiau nei 5 tūkst. klaipėdiečių (tai yra 63 proc. pareiškėjų, pateikusių prašymus sausio mėnesį).

Kitiems jų teks palaukti, nes valdininkai nespėja apdoroti visų gautų prašymų.

Klaipėdos savivaldybėje prašymus dėl vaiko pinigų apdoroja beveik 40 darbuotojų, kurios tai daro atlikusios tiesioginius savo darbus.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovė Audra Daujotienė tikino, jog sausį prašymus pateikę tėvai išmokas turėtų gauti iki kovo pabaigos.

Čia nėra tokios tragedijos, nes žmonės gi tuos pinigus atgaus.

"Čia nėra tokios tragedijos, nes žmonės gi tuos pinigus atgaus. Mes čia nekalti, elektroninė sistema kurį laiką neveikė. Mūsų darbuotojai tik sausio pabaigoje pradėjo dirbti su tais vaiko pinigais, todėl viskas ir vėlavo", – dėstė A.Daujotienė.

Valdininkų jėgos senka

Socialinių išmokų poskyrio vedėja G.Vilimaitienė, paklausta, kada likusiems pareiškėjams bus pradėti mokėti vaiko pinigai, neslėpė, kad darbuotojai yra perkrauti darbu ir jų jėgos senka.

"Kai žmonės dirba savaitgaliais ir lieka tik viena poilsio diena, jie pervargsta. Manau, per kovą sausio mėnesio prašymus sutvarkysime. Kas dieną mes dar gauname per 100 naujų prašymų dėl vaiko pinigų. Ir čia nėra taip, kad atsidarei elektroninį prašymą, paspaudei mygtuką ir sutvarkei. Informaciją reikia išanalizuoti", – paaiškino G.Vilimaitienė.

Esą, jei nebūtų galimybės teikti elektroninių prašymų, savivaldybes būtų ištikusi "tarnybinė krizė".

Anot G.Vilimaitienės, elektroninis prašymų teikimo būdas – labai geras dalykas.

"Neįsivaizduoju, kaip mums būtų reikėję dirbti, mes dar nebūtume visų prašymų net užregistravę į sistemą. Tada būtų reikėję dar daugiau žmogiškųjų resursų. Reorganizavome savo darbą ir dabar yra 3–4 darbuotojai, kurie dirba tik su vaiko pinigų prašymais. Paskaičiavau, kad vienas toks darbuotojas sutvarko apie 40 prašymų per dieną", – teigė G.Vilimaitienė.

Kauniečiams sekasi geriau

Vis dėlto Kauno savivaldybėje prašymų yra pateikta dvigubai daugiau nei Klaipėdoje (25,6 tūkst.), o išnagrinėta jų jau per 19 tūkst., t. y. daugiau nei 70 proc.

Be to, darbuotojų, nagrinėjančių šiuos prašymus, yra beveik tiek pat, kiek Klaipėdoje.

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai irgi dirba viršvalandžius, taip pat ir savaitgaliais, kad "visas procesas vyktų kuo sklandžiau ir operatyviau".

Specialistai per dieną apdoroja maždaug 350 išmokų vaikams prašymų.

Anot Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Anos Sudžiuvienės, kiekvienas darbuotojas per dieną išnagrinėja vidutiniškai po 25 prašymus.

"20 žmonių priima popierinius prašymus seniūnijose, o skyriuje dirba 18 valstybės karjeros tarnautojų kartu su manimi, tik vienas jų dirba su šalpos išmokomis, tad jis prie vaiko pinigų prašymų neprisideda. Priėmėme tokį iššūkį, kiekvienas skyriaus darbuotojas be savo tiesioginių darbų dar turi sutvarkyti mažiausiai 25 prašymus per dieną, nesvarbu, kokiu laiku. Šiandien jau bus pervesti pinigai tiems, kurie prašymus dėl vaiko pinigų pateikė sausio 31 dieną", – teigė A.Sudžiuvienė.

Anot vedėjos, žmonės dirba geranoriškumo principu, juolab kad už visas tas valandas bus apmokėta, yra motyvacija stengtis.

Administravimui – solidi suma

Pagal Darbo kodeksą viršvalandžiai apmokami pusantro karto daugiau nei įprasta darbo valanda, o dirbant savaitgalį – apmokėjimas du kartus didesnis.

Už vaiko pinigų administravimą bus apmokėta iš valstybės biudžeto lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius patikslino, kad vien vaiko pinigų administravimui bus skirta 4,5 mln. eurų (iš jų – 3,8 mln. eurų naujai paskirtų išmokų administravimui).

Numatoma, kad išmoką vaikui šiemet papildomai gaus 400 tūkst. vaikų (iš viso 530,8 tūkst. vaikų), tam 2018 m. biudžete papildomai numatyta skirti 195 mln. eurų (iš viso išmokai mokėti ir administruoti numatyta 231,6 mln. eurų).

Projektas – "su kvapu"

2016 m. tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei viešojo pirkimo laimėtojo bendrovės NEVDA buvo pasirašyta Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) priežiūros, administravimo, konsultavimo ir vystymo paslaugų sutartis.

Sutarties kaina su PVM dvejų metų laikotarpiui yra 1,03 mln. eurų (SPIS priežiūra, palaikymas ir konsultavimas – 854 tūkst. eurų, SPIS vystymas – 180 tūkst. eurų, iš kurių 3,5 tūkst. eurų buvo skirta išmokos vaikui prašymo pateikimo funkcionalumo tobulinimui).

Konsultacijas, susijusias su sistemos funkcionalumu, NEVDA teikia visų 60 savivaldybių socialinės paramos specialistams. Taip pat konsultuojami ir gyventojai, kuriems kyla klausimų dėl visų (šiuo metu 26) prašymų formų pildymo internetu.

Su SPIS kasdien dirba daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Per metus sugeneruojama apie 1,2 mln. dokumentų, centrinėje duomenų bazėje yra užregistruota daugiau nei 3 mln. asmenų.

Viešųjų pirkimų duomenys atskleidžia, kad SPIS projektui ir sistemai įvairiais užsakymais nuo 2009-ųjų jau išleista 7,22 mln. eurų.

Portalo "15min" duomenimis, daugiau nei pusė šių pinigų – 4,5 mln. eurų atiteko bendrovei NEVDA. Su šia bendrove dėl SPIS sistemos iš viso buvo pasirašytos 6 sutartys.

Įmonę NEVDA įkūrė (dabar, anot Registrų centro, yra vienintelis jos akcininkas) Virgilijus Stonkus kartu su buvusiu "Sodros" direktoriumi Daliumi Preveliu, kuris dėl paaiškėjusių neskaidrių IT pirkimų vėliau iš šių pareigų pasitraukė.