Kviečia rinkti Metų kalbų mokytoją

Pirmą kartą Lietuvoje paskelbti Metų kalbų mokytojo rinkimai.

Pretendentus į Metų kalbų mokytojo titulą gali siūlyti organizacijos, įstaigos, kiti asmenys arba pats kandidatas iki rugsėjo 15 dienos.

Nei amžiaus, nei kalbos apribojimų nėra, bet prioritetai teikiami rečiau vartojamoms kalboms.

Uostamiestis nuo seno garsus švietimo įstaigomis, kuriose mokoma įvairiausių užsienio kalbų. Pavyzdžiui, sustiprintas anglų kalbos mokymas Vytauto Didžiojo gimnazijoje prasidėjo dar 1961-aisiais. Tuomet taip dirbta tik keliose šalies mokyklose.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Dalios Vyšniauskienės nuomone, šiemet paskelbtame Metų kalbų mokytojo konkurse anglų ir rusų kalbos vargu ar bus reikšmingos, mat jas moka dauguma lietuvių.

Pedagogė pasvarstė, jog tarp retesniųjų gali būti vokiečių, prancūzų, lotynų ar švedų kalbos. Jos visos dėstomos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. „Švedų kalbos mokymu esame unikalūs Klaipėdos mieste ir apskrityje. Daugiau bendrojo lavinimo mokyklų, kur būtų mokoma šios kalbos, nėra“, - teigė D.Vyšniauskienė.

Jos nuomone, Metų kalbų mokytoju turėtų būti poliglotas, galintis vaikus mokyti kelių kalbų.

„Renkant Metų kalbų mokytoją, svarbiausia turėtų būti vaikų ir jų tėvų valia“, - įsitikinusi D.Vyšniauskienė.

Konkurso organizatorių nuomone, į Metų kalbų mokytojo titulą gali pretenduoti mokytojas, kurio veikla išeina už klasės ribų. Tai gali būti mokytojas arba kitas asmuo, kuris nemokamai moko kalbų bei skatina mokinių tėvus mokytis drauge su vaikais. Jis gali net nebūti profesionalus pedagogas. Tai gali būti ir žmogus, organizuojantis kalboms skirtus renginius, pavyzdžiui, svečių šalių filmų, teatrų, knygų pristatymus ar susigiminiavusių miestų festivalius.

Tarp konkurso organizatorių akcentuojamų Metų kalbų mokytojo kriterijų - entuziazmas, atsidavimas darbui, neįprasta mokomoji veikla ir neįprasti mokiniai.

Šiuos rinkimus organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Europos Komisija ir ES „Socrates“ programos koordinavimo paramos fondas.