„Jaučiu, kad yra išmoktų pamokų Ukrainos kare, droniniai pajėgumai modeliuojami, perkami. Kitais metais jau turėsime aiškius droninius pajėgumus mūsų gynybos sistemoje“, – po uždaro komiteto posėdžio, skirto kariuomenės įsigijimams apžvelgti, trečiadienį žurnalistams Seime sakė Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, pirmiausia perkamos antidroninės sistemos.
„Įsigyjame sistemas, pirmiausia, aišku, gynybines, priešdronines. Tai yra ir ginkluotė, kuri leis neutralizuoti, nukauti ir aukštesnio lygmens dronus, pavyzdžiui, tokius, kuriuos rusai naudoja prieš ukrainiečius. Tokia sistema įsigyjama ir artimiausiais metais ją turėsime“, – sakė NSGK vadovas.
„Įsigyjamos antidroninės sistemos, kurios gali neutralizuoti ir nusodinti tiek labiau buitinius dronus, kurie naudojami kare, tiek po truputį planuojami pirkimai sistemų, kurios gali leisti nusodinti ir labai sofistikuotas dronų sistemas“, – aiškino jis.
Parlamentaras pabrėžė, kad dronų technologijos sparčiai kinta, tobulėja, todėl pirkimus šioje srityje labai svarbu planuoti išmintingai.
Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos perkamos sistemos galės vykdyti ir žvalgybos, ir puolamąsias funkcijas.
„Kitaip tariant, supratimas, kad bepiločių pasaulis yra tas, į kurį reikia tvirtai įžengti koja, įsisavinti ir turėti savo strategiją, tai jau suprasta“, – pabrėžė politikas.
Svarbu, kad kiekvienas pirkinys, įsigijimas nebūtų tik stulpelis skaidrėje, bet kad jis būtų modeliuojamas taip, jog atlieptų vieną ar kitą scenarijų.
Pernai gruodį Lietuvos gynybos resursų agentūra pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ pirkimo iš JAV vyriausybės.
Tuomet Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, jog kartu su koviniais dronais bus įsigyjama dronų paleidimo ir valdymo įranga, simuliatorius personalui rengti bei priežiūros paketas. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
Kitų metų biudžeto projekte bepiločių orlaivių ir kovos su jais sistemoms įsigyti numatyta išleisti beveik 13 mln. eurų.
Iš viso kitąmet įsigijimams KAM yra suplanavusi 954 mln. eurų, pridėjus laikinojo solidarumo mokesčio lėšas.
„Pagrindiniai prioritetai yra eiti su tais projektais, kurie buvo vystomi, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio oro gynyba, investuoti į mūsų karių aprūpinimą, kad modernus karys būtų, atliepti į tas pamokas, kurios išmoktos Ukrainoje, stiprinti pajėgumus, susijusius su modernia kovos įranga, antidroninėmis sistemomis“, – po NSGK posėdžio žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.
L. Kasčiūno teigimu, dabartinis ir suplanuotas biudžetas leidžia baigti esminius projektus ir stiprinti pajėgumus, kurių reikalauja nauja karų karta.
„Svarbu, kad kiekvienas pirkinys, įsigijimas nebūtų tik stulpelis skaidrėje, bet kad jis būtų modeliuojamas taip, jog atlieptų vieną ar kitą scenarijų. Jeigu yra vienokia ar kitokia grėsmė, intervencija, kaip tas pajėgumas mums padeda tą intervenciją atremti. Kada ateini į scenarijų pasaulį, tie pirkimai daug aiškiau atrodo“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Jis tik apgailestavo, kad pagamintos ginkluotės reikia laukti kelerius metus, kol ji pagaminama ir pasiekia karius. Parlamentas sakė, kad dėl to būtina nuolat raginti tiekėjus paspartinti procesą.
KAM trečiadienį pranešė, kad ginkluotė Lietuvos kariuomenei perkama turint aiškią ilgalaikę viziją.
„Lietuva šiandien teikia pirmenybę penkių šiuo metu aukščiausio prioriteto pajėgumų vystymui: Lietuvos kariuomenės manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi ir žvalgybos pajėgumams bei individualaus kario ekipuotės ir sąlygų kariams gerinimui, infrastruktūros kūrimui“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pasak Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininko pulkininko Rolando Greibaus, atsižvelgiant į šiuos prioritetus perkama lengvoji ginkluotė, šarvuotos transporto priemonės, dronai ar artilerinės sistemos.
