Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį panaikino Lietuvos apeliacinio teismo birželį priimtą sprendimą, jog konkursas turi būti nutrauktas, ir grąžino jam iš naujo nagrinėti ginčą, ar Kalėjimų tarnyba tinkamai įvertino vieno iš konkurso dalyvių pasiūlymą.

„Apeliacinės instancijos teismas kriterijų „energinis efektyvumas“ nepagrįstai pripažino neteisėtu“, – pranešė LAT.

Jo sprendimu, panaikinus Apeliacinio teismo sprendimą, šis iš naujo turės įvertinti nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ skundą, kuriuo ginčijami pastarajai Kalėjimų tarnybos skirti 0 balų pagal energetinio naudingumo kriterijų.

„Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pagal ieškovės („DG VPP vystymas“ – BNS) skundo argumentus turės įvertinti, ar jos pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, ar atsakovė (Lietuvos kalėjimų tarnyba – BNS) tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą“, – paskelbė LAT.

Apeliacinis teismas konstatavo, jog pastarasis kriterijus yra neteisėtas, mat Kalėjimų tarnyba nenustatė tikslios tvarkos, kaip vertins įmonių pasiūlymuose nurodytą šilumos ir elektros suvartojimo kiekį.

Tuo metu LAT teigimu, pirkimų organizatoriai gali patys pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

„Reikalavimas pirkimo sąlygose nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės“, – nutarė teismas.

LAT konstatavo, jog jei perkančioji organizacija nustatytų išsamius reikalavimus, konkursų dalyviai nebegalėtų pateikti kuo įvairesnių pasiūlymų.

„Konkurencinio dialogo dalyvių teisės teikti kuo įvairesnius, inovatyvius sprendinius būtų suvaržomos, ribojamos perkančiosios organizacijos nurodytų reikalaujamų pateikti duomenų, taip apribojant šio pirkimo būdo suteikiamą lankstumą ir nepasiekiant tokios priemonės tikslų“, – teigia Aukščiausiasis Teismas.

BNS rašė, kad konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“. Jį skundė NT plėtros grupės „Eika Group“ antrinė bendrovė „Būsto projektai SPV, „DG VPP vystymas“ bei fizinio asmens valdoma bendrovė „Amberola“.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė „DG VPP vystymas“.

75 proc. „Spi 1“ akcijų valdo investicijų bendrovės „Nter“ fondas „Nter Social Infrastructure Fund“, o likusią dalį  Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko valdoma „Isegas“.  

Kaip rašė BNS, pagal projekto sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.