Moterų teises ginanti visuomeninė organizacija sveikina Seime ketvirtadienį priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir dėkoja jį palaikiusioms parlamentarėms, kurios savo ruožtu pabrėžia, kad dar laukia didelis darbas smurtą išgyvendinti praktikoje.

Koalicijos "Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės" atstovė Lilija Henrika Vasiliauskienė ketvirtadienį per spaudos konferenciją naują įstatymą vadino "didžiule demokratijos pergale", kurią pavyko pasiekti dėl moterų solidarumo.

"Mes tikrai be galo esame dėkingos visų frakcijų moterims, nes visų pirma tai buvo didžiulis moterų solidarumas", - sakė ji.

Tuo metu spaudos konferencijoje dalyvavusios Seimo narės pabrėžė, kad įstatymo priėmimu kova su smurtu šeimose nesibaigia.

"Įstatymas yra tiktai popieriaus lapeliai su juodom raidytėmis", - sakė parlamentarė Dalia Kuodytė.

Ji pabrėžė, kad didžioji pergalė bus tuomet, kai apie smurtą šeimose bus kalbama garsiai, kai dings pasakymas "buitinis konfliktas, kurį reikėtų spręsti už uždarų durų niekam nesikišant", kai baigsis juokeliai "jeigu muša, tai myli".

Jos teigimu, dar reikia pakariauti, kad smurtas, kaip reiškinys, būtų "išrautas iš sąmonės". Tam esą visų pirma būtina, jog kiekviena moteris, patirianti smurtą, suprastų, ką patiria, ir žinotų, kad sulauks pagalbos.

D.Kuodytei antrino parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė, taip pat pabrėžusi, kad dar laukia didelis darbas.

"Šiandien katalikiškoje Lietuvoje, kur šeima yra svarbi ir labai sureikšminta, priimtas įstatymas prieš smurtą šeimoje. Deja, įstatymas turi keistoką pavadinimą - Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Katalikų krašte žodžių priedanga norima išsaugoti šeimos šventumą ir tyrumą", - svarstė ji.

M.A.Pavilionienė prisiminė, kad "teko praeiti tam tikrą etapą įrodinėjant mūsų visuomenei, jog kalbėti apie smurtą šeimoje yra būtina, kad negalima dailinti ir gražinti šeimos gyvenimo, nes tik sakant tiesą apie šeimą galima šeimą pagydyti".
Kad smurtas realiai išnyktų, parlamentarės teigimu, reikia šviesti visuomenę, jog smurtas yra žmogaus teisių pažeidimas, tam būtina teisėsaugos, sveikatos apsaugos ir savivaldybių institucijų, žiniasklaidos pagalba.

"Nepanaikinę, neišrovę smurto šeimoje, mes negalime kalbėti apie vyrų ir moterų lygybę, mes negalime kalbėti apie lygias galimybes, mes negalime sakyti, kad Lietuvoje žmogaus teisės ir laisvės yra apgintos", - pabrėžė ji.

Tuo metu Seimo narė Ona Valiukevičiūtė pasidalijo girdėtais vieno policininko pastebėjimais, kad priėmus šį įstatymą "užsikimš areštinės".

"Tegu užsikemša užuot tuščios stovėjusios", - sakė D.Kuodytė.
Seimas ketvirtadienį priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leis smurtautoją iškeldinti iš namų. Juo įtvirtinta, kad nustačius smurto šeimoje atvejį galėtų būti taikomos tokios apsaugos priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti, jei jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu.

Pagal įstatymą, policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiškimo rašyti nereikės.

Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant su smurtu privačioje erdvėje, mat be raštiško nukentėjusiojo skundo beveik neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą smurtautojas gali gyventi drauge su auka.