Tokios perspektyvos netenkina švietimo bendruomenės.

„Mūsų vertinimu, tuo pasiūlymu laužoma kolektyvinė sutartis, nes jie interpretuoja (ją – BNS)“, – BNS sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Su tuo, kad pateiktas projektas neatitinka darbo užmokesčio lėšų poreikio, sutinka ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Nesilaikoma sutarties

Praėjusių metų spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje, kurią pasirašė ŠMSM su keturiomis švietimo sektoriaus darbuotojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis, numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Tai yra ne mažiau kaip šalies vidutinio darbo užmokesčio procentinis augimas, padaugintas iš 1,05.

Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., taigi pagal susitarimą mokytojų algos nuo sausio turėtų didėti 7,65 procento.

Tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numato, kad mokytojų algos kitais metais augs 5 procentais.

„Mūsų tikrai netenkina tai, ką jie siūlo, nes jie siūlo nuo sausio 1-os 3 proc. didinti darbo užmokesčio fondą ir 5 proc. nuo rugsėjo 1-os pedagogų atlyginimus, kas sudarytų kažkur apie 104 mln. eurų“, – BNS sakė E. Milešinas.

Jis pabrėžė, kad papildomai didinamo darbo užmokesčio fondo naudą pajus ne visi pedagogai.

„Ten bus mokama už veiklos sudėtingumą, už darbą su spec. poreikiais ir panašiai. Tai gali vieniems padidėti, kitiems nesikeisti nieko. Tiktai nuo rugsėjo 1-os jie siūlo 5 proc. visiems didinti koeficientus“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.

LŠMPS atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2025 metų derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų dar nėra baigtos. Tarp neišdiskutuotų reikalavimų ir klausimas dėl švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.

Ministerija žada ieškoti išeičių

Kaip BNS sakė E. Milešinas, spalio 29 dieną su ŠMSM numatytas posėdis dėl kolektyvinės sutarties derinimo, tačiau profsąjunga dar spalio pradžioje Vyriausybei pateikė dvi alternatyvas pateiktam biudžeto projektui.

Viena jų – laikytis kolektyvinės sutarties ir nuo sausio 1-os dienos 7,65 proc. padidinti pedagogų atlyginimus. Tai, E. Milešino teigimu, iš biudžeto pareikalautų apie 169 mln. eurų.

Kitas profsąjungos pateiktas siūlymas, jos skaičiavimais, valstybei atsieitų 85 mln. eurų.

„Suprantame, kad situacija yra sudėtinga, dėl to mes siūlome 2026 metų biudžete šiek tiek pataupyti ir nuo rugsėjo 1-os (atlyginimus – BNS) didinti 11,5 proc., tai yra aštuonis mėnesius nedidinti, bet nuo rugsėjo 1-os didinti daugiau, ir tai kainuotų biudžetui tik 85 milijonus“, – teigė E. Milešinas.

Pagal šį pasiūlymą, 10 proc. augtų švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, o 1,5 proc. būtų papildomai skiriama už veiklos sudėtingumą, darbą su užsieniečiais ar specialių poreikių mokiniais.

„Mes tokią alternatyvą Švietimo ministerijai esame pateikę su visais paskaičiavimais (...), kaip tai atsilieptų 2027, 2028 metų biudžete, ir matome, kad mūsų siūlymas yra tikrai geresnis, išlaikant ir kolektyvinę sutartį, ir neuždedant biudžetui krūvio kitų metų biudžete“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.

To, kad biudžeto projektas netenkinta poreikių, neslepia ir Švietimo ministerija, tačiau tikina, kad tai tėra pirminis variantas, kuris po svarstymų Seime bus tobulinamas.

„(Biudžeto projekte – BNS) ministerijos teiktas darbo užmokesčio lėšų poreikis nėra tenkinamas, todėl kartu su Finansų ministerija svarstysime galimybes finansavimą šiam tikslui padidinti“, – BNS raštu perduotame komentare teigė ministerija.

Priimtas atsakingai apskaičiuotas įsipareigojimas

Minima kolektyvinė šakos sutartis buvo pasirašyta švietimo ministrės pareigas einant dabartinei Seimo narei konservatorei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Jos nuomone, siūlant tokį biudžeto planą nėra išpildoma su profsąjungomis pasirašyta sutartis.

„Mes puikiai suprantame, kad yra įtampos ir su gynybos finansavimu, ir visa ką, bet vis dėlto keistai atrodo tos sutarties nevykdymas“, – BNS sakė buvusi ministrė.

Mes puikiai suprantame, kad yra įtampos ir su gynybos finansavimu, ir visa ką, bet vis dėlto keistai atrodo tos sutarties nevykdymas.

„Kaip ir aišku, bet ne iki galo aišku, nes nematai viso to paveikslo, tai kame yra problema, bet tikrai tas planavimas ir įsipareigojimas ant popieriaus su profsąjungomis – jis buvo pamatuotas ir atsakingas“, – tikino ji.

Kaip susidarė šis lėšų trūkumas, anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, pasakyti yra sunku, tačiau, jos spėjimu, prie to galėjo prisidėti ir ministerijos sprendimas dar dvejiems metams pratęsti papildomus mokėjimus pedagogams, dirbantiems pagal atnaujintas programas.

BNS rašė, kad liepą mokytojams, kurie dirba pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, iki 2027 metų rugpjūčio pabaigos buvo pratęstas padidintas apmokėjimas už darbo sudėtingumą.

Nuo 2024 metų rugsėjo taikyta nuostata turėjo nustoti galioti šių metų rugsėjį.

Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintą valstybės biudžeto projektą toliau svarstys Seimas.