Liberalai nutildė savo lyderį

Liberalų sąjūdžio (LS) vadovybė nusprendė palaukti birželio pabaigoje numatyto Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) suvažiavimo ir tik tuomet apsvarstyti galimybę susijungti su šia politine partija.

Trečiadienį vakare LS valdybos posėdyje visi šios partijos vadovai, įskaitant ir pirmininką Eligijų Masiulį, įspėti nebekalbėti apie artėjantį liberalų susijungimą į vieną politinę jėgą, nes esą nemažai LS narių to nenori.

"Sutarta bent kol kas nespekuliuoti šiuo klausimu", – taip valdybos sprendimą įvardijo vienas iš LS vicepirmininkų, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pasak jo, bus laukiama birželio 27 d. numatomo LiCS suvažiavimo, kuriame turėtų paaiškėti, ar Artūras Zuokas liks prie šios partijos vairo. "Tuomet galėsime įvertinti suvažiavimo rezultatus, politinę situaciją ir iš naujo apsvarstyti galimybę, ar yra perspektyvų galvoti apie glaudesnį dviejų partijų bendradarbiavimą", – kruopščiai rinkdamas žodžius kalbėjo G.Steponavičius.

Tuoj po birželio 7 d. įvykusių Europos Parlamento rinkimų LS lyderis E.Masiulis pareiškė, kad atsiveria galimybės jo vadovaujamai partijai susijungti su LiCS. Tačiau E.Masiulis aiškiai leido suprasti, kad toks susijungimas galimas tik tuo atveju, jeigu A.Zuokas neteks liberalcentristų lyderio pareigų.

Nemenka dalis LS atstovų išreiškė viešą nepasitenkinimą E.Masiulio pareiškimais.

Juos atmetė ir LiCS vadovai, ypač A.Zuokas. Pasak jo, ruošiantis galimoms deryboms dėl susijungimo negali būti jokių išankstinių sąlygų, įskaitant ir dėl liberalcentristų vadovybės.

Europos Parlamento rinkimuose LS iškovojo vieną vietą, LiCS – nė vienos.

Abi partijos įeina į valdančiąją centro dešinės koaliciją. LS dabartiniame Seime turi 11, LiCS – 9 atstovus. Liberalai Vyriausybėje turi tris ministrų portfelius, liberalcentristai – du.

LS gimė prieš beveik ketverius metus nuo LiCS atskilus daliai narių, nepatenkintų A.Zuoko vadovavimu partijai.