Liepos ateitis neaiški

Storosios liepos, įžymiausio Klaipėdos medžio, likimas neaiškus. Vieni teigia, kad medis kelia nemažą pavojų aplinkiniams ir jį reikia nukirsti. Kitų įsitikinimu, liepą būtina išsaugoti. Dalis miestiečių apskritai nelabai žino, kas yra storoji liepa.

Minijos gatvėje augančiai storajai liepai, kuri paskelbta valstybės saugomu gamtinio kraštovaizdžio objektu, yra 120 metų. Asociacijos „Žalia banga“ valdybos pirmininkė, buvusi Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Dalija Žukienė pasakojo, kad medis, kurio neapkabintų trys mokyklinio amžiaus vaikai, yra apgailėtinos būklės. Prieš porą metų net komisija svarsčiusi, ar apskritai verta liepą palikti.

„Liepą reikėtų palikti. Juk dabar mieste dėl oro taršos medžiai tokie dideli ir seni, kaip ji, nebeaugs. Dabar pasodintos liepos gyvuos nebe 100, o tik apie 60 metų. Tačiau ji yra tokios prastos būklės, kad, jeigu nebus skirta pakankamai lėšų jai išsaugoti, geriau nukirsti“, - svarstė D. Žukienė.

Liepą bandyta gelbėti keliskart. Prieš 20 metų ji buvo aplipdyta cementu. Kadangi cementas kaupia drėgmę, liepa pradėjo pūti. Tačiau, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos daktarės Ritos Nekrošienės nuomone, galbūt sprendimas aplipdyti liepą cementu ir padėjo ją išsaugoti iki šiol.

D.Žukienė prisiminė, kad 1990 metais liepą sugalvota išsaugoti aplink ją pasodinant dar septynias liepaites, kad šios suaugtų į vieną kamieną ir tuo pačiu senąjį medį sutvirtintų.

Pernai bendrovė „Klaipėdos želdiniai“, kuriai savivaldybė pavedė liepos ir kitų miesto medžių globą, į liepos ertmes pripurškė montavimo putų ir užtaisė jas impregnuota mediena. „Tačiau, norint liepą išgelbėti, reikia skirti daugiau pinigų – maždaug 3000 litų. Antraip geriau ją nukirsti, nes liepa kelia didžiulį pavojų, ypač viena labiausiai į gatvę atsikišusi jos šaka, kuri, nors ir atlaikė “Erviną”, bet kada gali lūžti ir sukelti nelaimę“, - įspėjo bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Valašinas.

R.Nekrošienė pritarė, kad storoji liepa gali kelti pavojų: „Stipresnis vėjas gali ją suskaldyti ir ant ko nors užversti. Reikia daug lėšų, kad ją išsaugotum. Bet ar verta? Ji – labai drevėta ir apšiurusi. Kiek žinau, istorinės vertės liepa neturi. Jos vertė – tik gamtinė. Vis dėlto tinkamai prižiūrėta storoji liepa galėtų tapti net turistų traukos centru“.

Klaipėdos geležinkelio stoties skverelyje auga dar vienas ypatingas medis – maždaug 80 metų baltažiedis vikmedis, arba akacija. Tai seniausias ir aukščiausias šios rūšies medis.

Klaipėdoje auga ir daugiau gamtinę ir istorinę vertę turinčių medžių, kuriuos galima skelbti paminklais. Pavyzdžiui, Tauralaukio parke auga XVIII amžiuje sodinti liepos ir ąžuolai, menantys Prūsijos karaliaus laikus. Įspūdingas ir jų skersmuo, ir aukštis.

Daug įdomių medžių auga ir Skulptūrų parke, greta Dailės mokyklos, Pempininkų rajone. Tačiau, kaip sakė visi pašnekovai, Klaipėdos medžiais – tiek senais, tiek naujai pasodintais – savivaldybė rūpinasi nepakankamai.