Lietuvos pareigūnai antradienį nepagrįstais pavadino Austrijos teisinius argumentus dėl atsisakymo išduoti Lietuvai Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.

Lietuvos teisininkų teigimu, Austrija pagal anksčiau priimtą išlygą gali netaikyti Europos arešto orderio nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų, tačiau ji turėjo išduoti įtariamąjį pagal kitas konvencijas. Tuo metu su Generalinės prokuratūros prašymu susipažinęs teisingumo ministras sako, kad patys austrai negali paaiškinti, kokių duomenų apie įtarimus M.Golovatovui jiems trūko.

"Austrija tokį žmogų būtų turėjusi išduoti pagal ankstesnes konvencijas - Europos Sąjungos (ES) ekstradicijos konvenciją arba Europos Tarybos ekstradicijos konvenciją", - BNS sakė Teisės instituto direktorius daktaras Algimantas Čepas.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera paaiškino, kad Austrija pagal praktiką Europos arešto orderį automatiškai traktuoja kaip prašymą ekstradicijai, jei gali būti taikoma tik ekstradicijos procedūra, kaip ir buvo šiuo atveju, nes beginklių gyventojų žudynės vyko 1991 metais.

"Austrija nuo pat pradžių kalbėjo apie tai, kad šis asmuo sulaikomas ekstradicijos tikslu. Generalinei prokuratūrai žinoma Austrijos išlyga, kad ji procedūras dėl Europos arešto orderio taiko tik veikoms, padarytoms po 2002 metų. Bet ES Taryba buvo atlikusi Austrijos vertinimą dėl Europos arešto orderio praktinio taikymo ir šitoje ataskaitoje, kuri yra viešai paskelbta, aiškiai pasakyta, kad Austrijos Respublika (...) Europos arešto orderį vertins kaip prašymą ekstradicijai. Automatiškai", - BNS sakė A.Nevera.

Austrai sprendimą paleisti M.Golovatovą taip pat oficialiai grindė tuo, kad laiku nesulaukė ekstradicijai būtinų duomenų apie įtarimus. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus tokie argumentai neįtikino.

"Austrai argumentuoja, kad jiems pritrūko informacijos apie konkretų M.Golovatovo vaidmenį nusikaltimuose. Bet asmeniškai peržiūrėjau Generalinės prokuratūros siųstus dokumentus, ir man visiškai nesuvokiama, kokios informacijos galėjo trūkti. Ir į šį klausimą Austrijos pusė negalėjo atsakyti", - BNS sakė R.Šimašius.

Lietuvoje pasipiktinimo bangą sukėlė Austrijos sprendimas nusikaltimais žmoniškumui įtariamą M.Golovatovą paleisti nepraėjus nė 24 valandoms po sulaikymo. Austrija neigia tokį sprendimą priėmusi dėl Rusijos politinio spaudimo ir aiškina, kad nesulaukė reikiamos informacijos iš Lietuvos.