Lietuva dėl sausros prašo Baltarusijos padėti atstatyti Neries lygį

Lietuva paprašė Baltarusijos padėti atstatyti per abi šalis tekančios Neries lygį, smarkiai sumažėjusį dėl sausros, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Ministras Kęstutis Mažeika informavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje susidarė kritinė padėtis.

Anot ministro, smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.

„Tikimės, kad kaimynai, reguliuodami Neries vandens lygį, atsižvelgs į susidariusią padėtį. Jie gali paleisti daugiau vandens ir taip pagelbėti vandens augalijai ir gyvūnijai“, – pranešime cituojamas K. Mažeika.

Laiške Baltarusijos klausiama, ar šalies teritorijoje buvo vykdyta kokia nors veikla, dėl kurios, vyraujant sausringiems orams, galėjo sumažėti vandens lygis Neryje.

K. Mažeika sako, kad padėti atstatyti Neries lygį Baltarusija turėtų būti suinteresuota dėl žuvų išteklių.

„Gyvūnų buveines turime saugoti bendrai (...). Pasekmės bus ir jiems, jeigu pas mus žus daug gyvūnijos ir buveinių“, – BNS teigė ministras.  

„Mūsų lašišos, šlakiai, upėtakiai atplaukia ir iki jų (Baltarusijos – BNS) neršti. Žvejams nauda. Vyksta žvejybinis turizmas, važiuoja žmonės žvejoti pas juos į aukštupį, į mažesnius intakus (...). Didesnės žuvys grįš, jeigu nerštaviečių būklė bus tinkama, nes nukritus vandens lygiui, sužėlus augalams, gali jų būklė kisti – gali dumblėti, per daug sušilti (...) Žuvys yra bendras reikalas“, – kalbėjo K. Mažeika.

Anot jo, nuo 1999 metų Lietuvoje į lašišų išteklius investuoja virš 20 mln. eurų.

K. Mažeika antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė besitikintis iš Baltarusijos „teigiamo atsakymo“. Ministras BNS sakė, kad atsakymas turėtų būti gautas kitą savaitę.

„Bus įdomu, kaip atsakys Baltarusija, nes sausra ne tik Lietuvos teritorijoje – , ir Baltarusijoje kritulių nebuvo pakankamai. (...) Užtvankos ir dirbtiniai baseinai sudaro kliūtis papildomas vandeniui, nes didžiulio miesto vandens vartojimas paremtas upės galimybėmis, o tos galimybės sumažėja žiūrint į žemupį, į mūsų teritoriją“, – kalbėjo ministras.

K. Mažeika žada dar šią savaitę situaciją aptarti su Baltarusijos ambasados darbuotojais Lietuvoje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę nacionaliniu mastu paskelbė hidrologinę sausrą, nustačius, kad daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių jo lygis yra žemesnis už vidurkį.

Šios tarnybos hidrologė Ramutė Bataitienė BNS sakė, kad Neries lygis šiuo metu yra 41 centimetru žemesnis nei liepos vidurkis ir 73 centimetrais mažesnis nei metinis vidurkis.

Neris yra antra pagal dydį Lietuvos upė po Nemuno. Šios upės ištakos yra Baltarusijoje, ji teka per Vilnių, Kernavę, o į Nemuną įsilieja ties Kaunu.

Prie Neries ištakų baltarusiai yra pastatę vandens rezervuarą, todėl turi galimybę atidarę šliuzus padidinti vandens lygį upėje.

K. Mažeika antradienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė besitikintis iš Baltarusijos „teigiamo atsakymo“ ir tvirtino, jog Lietuva už tai galėtų padėti baltarusiams vystant žuvitakio projektą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Batka

Batka portretas
Parsidave sunys loja, o karavanas eina toliau...

Anonimas

Anonimas portretas
Jau veisėt žuvis už ES pinigus kažkokiose fermose. Batka būk budrus nes išdurs ir Tave .

Vytas

Vytas portretas
Lietuva negali bendradarbiauti su Baltarusija. Greičiausiai teks prašyti Vatikano, kad išmelstų iš Dievo keletą lašų senkančiai upei....
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių