Lietuvos politikai sako įžvelgiantys pagrindo nerimauti dėl Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pateikto įstatymo projekto, kuris leistų panaudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje, siekiant apginti ten gyvenančius Rusijos piliečius.

V.Landsbergis rado panašumų su naciais

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS sakė, kad toks žingsnis rodo didėjantį Rusijos politikos agresyvumą ir „labai primena nacių Vokietijos principinę nuostatą - kur gyvena bent vienas vokietis, ten mes turime reikalų".

„Tai turėtų kelti susirūpinimą visiems kaimynams", - sakė V.Landsbergis, kuris yra valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikos komiteto pirmininkas.

Šios savaitės pradžioje D.Medvedevo Valstybės Dūmai pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad Rusijos karinės formuotės gali būti operatyviai pasitelktos už Rusijos teritorijos ribų šiems uždaviniams spręsti: atremti puolimą prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas už Rusijos ribų; atremti ar užkirsti kelią agresijai prieš kitą valstybę; apginti užsienyje gyvenančius Rusijos piliečius; kovoti su piratais ir užtikrinti saugų laivų plaukiojimą.

V.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas jau anksčiau yra pareiškęs dėl Rusijos ekonominių interesų gynybos svetur.

„D.Medvedevas apie tai yra kalbėjęs anksčiau ir grasinęs tuo, kad Rusija gins savo ekonominius interesus visame pasaulyje ir visomis priemonėmis. Buvo pasakytas labai totalitarinis grasinimas, galbūt dabar bus įforminama ir įstatymu, nors ten tų įstatymų ir dabar yra kiek nori", - tvirtino europarlamentaras.

J.Karosas vadina „imperialstišku pareiškimu“

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Justinas Karosas BNS sakė, kad, jei įstatymas būtų priimtas, jis keltų grėsmę visoms valstybėms, kuriose gyvena Rusijos piliečiai, tarp jų ir Lietuvai.

Anot politiko, problemos nebūtų, jei toks įstatymo projektas būtų suderintas su tarptautinėmis organizacijomis, tarptautine bendruomene, tačiau jeigu to suderinimo nėra, Rusijos vadovo žingsnis, pasak socialdemokrato, yra nesuprantamas.

„Jei Rusija tai darytų savarankiškai, tai būtų nesuprantami dalykai", - tvirtino URK pirmininko pavaduotojas.

Anot politiko, tokio projekto pristatymas gali būti interpretuojamas, kaip „agresyvumas" ar „karinis, imperialistiškas pareiškimas".

„Tai gali būti supranta, kaip grasinimas. Galima būtų tai vadinti propaganda, gąsdinimu", - sakė parlamentaras.

Anot J.Karoso, šis įstatymo turėtų kelti nerimo tiek Baltijos, tiek ir Europos Sąjungos valstybėms.

A.Anušauskas džiaugiasi, kad esame NATO

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas sakė sutinkąs, kad toks įstatymas gali kelti nuogąstavimų, tačiau teigė, kad Lietuvai kyla mažesnis pavojus dėl NATO teikiamos apsaugos.

„Kai didelė, ypatingai kaimyninė valstybė priima tokius įstatymus, kuriuose numatyta tai, kad šalies ginkluotosios pajėgos veiks už tos šalies ribų, tai visada kelia tam tikrų nuogąstavimų (...) Skirtingai nuo Gruzijos, Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO valstybės. Šiaip jau mūsų situacija yra radikaliai skirtinga ne tik geografiškai, bet ir geopolitiškai", - teigė NSGK vadovas.

„Šiuo atveju Lietuvai, kai NATO šalia, dėl tokio įstatymo priėmimo, nemanyčiau, kad taip būtina sureikšminti ar kelti didžiulius nuogastavimus, bet kitoms kaimyninėms valstybėms, kurios nėra tokių didelių gynybinių sąjungų narės, kaip Gruzija ar Azerbaidžanas, tokios nuostatos gali kelti nemenkų rūpesčių", - pridūrė politikas.

Rugpjūčio 10 d. Rusijos prezidentas D.Medvedevas pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą dėl pakeitimų federaliniame šalies gynybos įstatyme.

„Tai susiję su įvykiais, buvusiais pernai, - paaiškino D.Medvedevas pirmadienį susitikime su parlamentinių partijų lyderiais Sočyje, turėdamas omenyje konfliktą su Gruzija. - Visiškai nenorėtume, kad šie įvykiai pasikartotų, bet griežtą reglamentaciją reikia turėti".