Korupcijos suvokimo indekso tyrime ši nevyriausybinė organizacija Lietuvai skyrė 60 balų iš 100 galimų, tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 14 vietą, ketvirtadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Tiek pat balų Lietuva gavo ir už 2019 metus.

„Nepasikeitęs Lietuvos vertinimas yra priminimas, jog mūsų antikorupcinė sėkmė jau ne vien teisėsaugos rankose“, – teigia TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Anot jo, korupcijos suvokimas visų pirma priklauso nuo politikų bei viešojo ir privataus sektorių vadovų pasirengimo laikytis įstatymų, priimti pagristus sprendimus bei siekti didesnio skaidrumo savo veikloje.

Pirmoje vietoje pasaulyje pagal korupcijos suvokimą išlieka Danija (88 balai) ir Naujoji Zelandija (88 balai)

Estija šiais metais gavo 75 balus ir pakilo į 17 vietą (pernai turėjo 74 balus ir 18 vietą), Latvija gavo 57 balus ir užėmė 42 vietą (pernai – 56 balus ir 44 vietą), Lenkija – 56 balus ir 45 vietą (pernai – 58 balus ir 41 vietą), Baltarusija – 47 balus ir 63 vietą (pernai – 45 balus ir 66 vietą), Rusija – 30 balų ir 129 vietą (pernai – 28 balus ir 137 vietą).

Anot „Transparency International“, korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją.

Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, nulis reiškia labai korumpuotą, o 100 – visiškai nekorumpuotą valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė yra nusprendusi savo sėkmę mažinant korupciją matuoti ir pagal pokyčius šiame indekse. Jos programoje nurodytas siekis, kad 2024 metais Lietuvos vertinimas būtų 70 balų.

Premjerė: Korupcijos suvokimo indeksas negerėjo, nes tam neskirta daug dėmesio

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Kita vertus, ji tvirtino, kad reali korupcijos situacija yra geresnė nei rodo indeksas.

„Faktinis (korupcijos – BNS) mastas paprastai būna mažesnis, negu žmonėms atrodo“, – teigė I. Šimonytė.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba juk atlieka apklausas apie patirtis, ne apie suvokimą, ir čia  progresas akivaizdžiai matyti. Vis mažiau ir mažiau situacijų, kai verslo žmonės susiduria su kokių nors institucijų nepageidaujama veikla, bet tikrai dar anksti mums sakyti, kad to nėra“, – sakė ji.

Anot Vyriausybės vadovės, Korupcijos suvokimo indeksas atspindi ir tai, ką žmonės mato viešoje, girdi erdvėje.

Ji sakė, jog gerinant minėtą indeksą būtina skaidrinti įvairias procedūras, atverti duomenis, pasitelkti daugiau viešumo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus savo ruožtu teigė, kad naujausi Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, jog reikia ryžtingiau ieškoti priemonių, kaip užtikrinti korupcijai atsparų viešąjį sektorių, skaidrų sprendimų priėmimą ir atskaitomybę valstybėje.

„Šių tikslų įgyvendinimui svarbu skatinti vadovus prisiimti atsakomybę už savo sričių antikorupcinę aplinką ir mažinti viešojo sektoriaus fragmentiškumą, atveriant kuo daugiau valstybės valdomų duomenų. Nemažiau svarbu padrąsinti kiekvieną Lietuvos gyventoją susidūrus su korupcija nebijoti apie tai pranešti atsakingoms institucijoms“, – tvirtino jis.