Lietuva siekia užsitikrinti žalos atlyginimą avarijos Astrave atveju

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma ratifikuoti tarptautinius susitarimus – protokolą prie Vienos konvencijos ir Konvenciją dėl papildomos kompensacijos. Galutinius sprendimus priims Seimas.

Lietuva yra tik pasirašiusi, tačiau neratifikavusi šio protokolo. Latvija, Lenkija ir Baltarusija yra prie jo prisijungusios.

„Ratifikavus šį protokolą sustiprės Lietuvos galimybės išsireikalauti žalos atlyginimo ir kartu gauti didesnę kompensaciją iš Baltarusijos, jeigu Astravo AE įvyktų branduolinė avarija“, – BNS teigė ministerija.

Pasak jos, Lietuva ir Baltarusija šiuo metu yra „skirtinguose Vienos konvencijos režimuose“, jų  garantijos nėra vienodos, todėl, atsižvelgiant į protokolo išimtis, tikėtina, kad įvykus avarijai Astravo AE, Baltarusija galėtų jomis pasinaudoti ir Lietuvos gyventojams nekompensuoti arba kompensuoti mažiau nei kitoms šalims. 

„Todėl priklausymas senajam Vienos konvencijos režimui negarantuotų Lietuvos gyventojams pakankamo kompensavimo už patirtą žalą branduolinės avarijos metu arba sukurtų papildomus teisminius ginčus“, – teigia ministerija.

Ratifikavus protokolą Lietuvos ir Baltarusijos civilinė atsakomybė už branduolinę žalą susilygins. Pavyzdžiui, minimalus atsakomybės dydis bus 300 mln. SDR (specialiųjų skolinimosi teisių, dabartinėmis kainomis – apie 360 mln. eurų).

Lietuvai prisijungus prie konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui didėtų galimybė gauti žalos atlyginimą, teigia ministerija.

Tinkamas kompensacijų sureguliavimas yra svarbus ir Lietuvai, nes turės būti apdrausta Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Dauguma Lietuvos kaimynių yra prisijungusios prie 1963 metų Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ir 1997 metų protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Vienos konvencija.