„Pirmiausia, raginame sąjungininkus nuimti apribojimus tolimojo smūgio galimybėms, – penktadienį po Ramšteino formato susitikimo BNS sakė Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas. – Taip pat raginame suteikti daugiau tokių ginklų. Jei to valstybė negali ar nenori, ji gali rinktis trečią opciją – investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.“
Pasak jo, būtent trečiąjį variantą ir renkasi Lietuva.
„Mes galvojame apie 10 mln. eurų investicijas į tolimojo smūgio galimybes“, – sakė L. Kasčiūnas.
Gynybos ministro teigimu, šią alternatyvą pasirinkusios šalys iš Ukrainos gamintojų gali arba tokią ginkluotę įsigyti pačios ir ją perduoti Kyjivui, arba prisidėti prie Ukrainos vykdomų įsigijimų.
Be kita ko, L. Kasčiūnas ragino sąjungininkes burtis į koaliciją, tokiu būdu finansuojant Ukrainos gynybos pramonę.
Prieš Rusijos agresiją kovojanti šalis ne kartą ragino savo sąjungininkes panaikinti apribojimus, tačiau tam priešinasi Berlynas ir Vašingtonas, baimindamiesi konfrontacijos su Maskva.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, iki rugsėjo pabaigos Lietuva Ukrainai perduos M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos sistemų su raketomis, antidronų sistemų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, logistinių priemonių, ginkluotės, kompiuterių.
Reaguodama į Ukrainos prašymus, Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai perkopė milijardą eurų.