Šiemet Lietuva kariuomenei numatyta skirti beveik 2 mlrd. eurų, tai – 2,5 proc. BVP ir vienas didžiausių rodiklių NATO. Anot prezidentūros, reikės dar didinti.

„Taip, yra visų sutariama, kad gynybos išlaidas reikės didinti. Kokia konkrečiai apimtimi dar bus nuspręsta“, – patvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Lietuva stato naujus karinius miestelius, amunicijos sandėlius, valstybės gynybos taryba nutarė, kad Lietuvoje bus kuriama divizija. Tai – pagrindinis karinis vienetas. NATO planuose – apie 18 tūkst. karių. Divizija bus kuriama iš trijų dabartinių Lietuvos brigadų, jas reikės smarkiai apginkluoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra tankai, tankų bataliono įsigijimas. Tiek, kiek bus numatyta tokių įsigijimų kitais metais, tiek tas biudžetas ir turės augti“, – teigė K. Budrys.

Tankų batalionas, tai – nuo 30-ies iki pusšimčio tankų. Viskas divizijai – už papildomus pinigus.

„Ir infrastruktūros dalykai dėl brigados priėmimo, ir divizijos kūrimas, tai yra papildomai, virš to, bus planuojama. Tai reikia suvokti ir taip reiks skaičiuoti“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Divizijos kūrimas truks mažiausiai septynerius metus.

„Įgyvendinti tai ir pasiekti tą operacinį pajėgumą – čia turbūt dar po dviejų vyriausybių kadencijų pavyktų“ , – apie divizijos kūrimo trukmė pasisakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, artimiausią dešimtmetį reikėtų sutarti gynybai skirti bent tris procentus BVP. „Aš manau, kad reikėtų to siekti. Būtų gerai bent jau pagrindinių politinių partijų sutarimas šiuo klausimu, kur link mes einame, kokias ambicijas sau keliame.“

Didžiausios Seimo opozicijos partijos sako pritariančios ir divizijos kūrimui, ir finansavimo gynybai didinimui.

„Jeigu reikia ir yra tam tikros aplinkybės, kurios reikalauja padidinti biudžetą, tai galima didinti netgi iki 3 proc.“, – biudžeto didinimui pritarė Seimo narys Dainius Gaižauskas.

Bet Socialdemokratai sako, kad gynyba negali būti stiprinama skolinantis.

„Ar mes turim daugiau tų pajamų? Pavyzdžiui, banko solidarumo mokestis – tik dvejiems metams. Bet visuomenės poreikiai taip pat yra labai didėjantys“, – teigė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Opozicija kaltina Vyriausybę, esą ši tokiu svarbiu klausimu ne tik nesitaria, bet net neinformuoja, kokia divizija planuojama, kokie numatomi finansiniai poreikiai.

„Taip, tikslas aiškus yra. Bendras tikslas yra šalies gynyba, šalies saugumas, bet irgi keistai daroma – pasakoma, kad bus, bet apie tai nediskutuojama“, – piktinosi Seimo narys Saulius Skvernelis.

Lietuva gali turėti papildomų galimybių finansuoti tiek krašto gynybą, tiek kitus būtinus poreikius, kažko iš esmės nepertvarkant.

Už mokesčių mažinimą pasisakantis liberalas Eugenijus Gentvilas pats stebisi savo žodžiais, kad, dėl kariuomenės, mokesčiu gali tekti didinti. „Deja, žiauru, bet ir mokesčių didinimas yra galimas. Man atrodo, kad Lietuvai artėja įtempti finansiniai laikai“, – teigė jis.

Laisvės partijos nariai ateitį mato priešingą. Esą biudžete pajamų yra surenkama daugiau nei planuojama, dar galima mažinti šešėlį.

„Lietuva gali turėti papildomų galimybių finansuoti tiek krašto gynybą, tiek kitus būtinus poreikius, kažko iš esmės nepertvarkant“, – patvirtino Seimo narys Vytautas Mitalas.

O iš NATO dar vienas priminimas – prašant sąjungininkų paramos, pirmiausia reikia pasitempti patiems. Nauji NATO planai numato nebe teritorijų atsikovojimą, bet kovą nuo pirmos minutės. Rusų kariuomenės praradimai nėra tokie dideli, kaip norėtųsi.