Iš guminės valties Italijos gelbėtojai perkelia migrantus iš Dramblio Kaulo Kranto, Egipto, Eritrėjos, Nigerijos, Palestinos, Sudano ir Somalio.

„Greitosios pagalbos paieškos ir gelbėjimo laivas išgelbėjo 55 žmones iš guminės valties. Ji pridreifavo nuo Libijos krantų. Jie išplaukė prieš 12 valandų, bet jų variklis neveikė jau po kelių valandų“, – situaciją komentavo gelbėjimo misijos vadovas Emanuele Nannini.

Italai į krantą traukė ir laivus, kuriuose po 700 migrantų. Šiame buvo pasibaigę degalai. Laivą švartuojant prie Sicilijos krantų buvo girdėti kaip jame kyla ovacijos – jie pasiekė Europą.

Vien į Italiją ir vien per kelis šių metų mėnesius atplaukė 30 tūkst. migrantų. Pagal dabartines ES taisykles, atsakomybę už migrantus prisiima pirma šalis, į kurią jie atvyko. Viduržemio jūros regiono šalys kaip Italija, Graikija, Malta teigia, kad tai neteisinga. Atitinkamai dėl to aistros verda ir EP. Kairieji su dešiniaisiais pasibara ir dėl terminų.

„Jie labai supyksta, jeigu pasakai „nelegali migracija“. Jie reikalauja sakyti, kad tai nereguliari migracija“, – sakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Praeitą savaitę EP jau pritarė Viduržemio jūros šalių pageidavimui, kad ES šalys prireikus dalytųsi.

„Socialistų nuostatos labai kategoriškos – jokių sienų, atstumimų, visi, kurie eina į ES, turi būti priimti“, – pasakojo R. Juknevičienė.

Jie labai supyksta, jeigu pasakai „nelegali migracija“. Jie reikalauja sakyti, kad tai nereguliari migracija.

Pagal naujas taisykles, kurią nors vieną ES šalį užplūdus migrantams, būtų įjungtas vadinamasis solidarumo mechanizmas – šalims būtų priskirtos kvotos. Atvykėliai būtų dalijami šalims narėms remiantis vadinamaisiais prasmingais ryšiais. Būtų perkeliami ten, kur, pvz., turi giminių.

„Tai, ką matėme šiandien, yra istorinis balsavimas. ES kryžkelėje – arba politinė aklavietė dėl migrantų tęsis, arba sieksime rasti bendrą ir konstruktyvų kelią į priekį“, – sakė Švedijos europarlamentaras Tomas Tobe.

EP pozicija – dar ne pabaiga, veikiau proceso dalis. Toliau diskusija vyks tarp Europos ministrų.

„Kita ministrų taryba bus birželio mėnesį, tikrai nuosekliai ginsime savo pozicijas“, – pabrėžė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Lietuva priverstinį migrantų perkėlimą vadina raudonąja linija.

„Europos ministrų taryboje tikrai turime daug bendraminčių – rytinio flango valstybės, tiek Baltijos, tiek Višegrado šalys“, – akcentavo A. Abramavičius.

Kaip bendrą poziciją suformuluos ES ministrai, diskusijos bus tęsiamos šalių formatu tarp ministrų, EP ir Europos Komisijos (EK).

„Faktas, kad priverstinis kvotų įvedimas, t. y. migrantų pasidalijimas, iš esmės reikštų, kad sukuriame milžinišką traukos faktorių nelegaliai migracijai į ES“, – riziką įžvelgė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Per 2015 m. nelegalios migracijos bangą per vienus metus į Europą atvyko 1 mln. azijiečių ir afrikiečių. Tada EK iniciatyva taip pat buvo sukurta kvotų sistema. Galiausiai buvo perkelta penktadalis numatytų perkelti asmenų. Dalis jų, perkeltų į Rytų Europą, vis tiek nelegaliai persikraustė į Vakarų Europą. Lietuvos kvota buvo per 1 tūkst., bet pabėgėliai bėgo ir iš Lietuvos.

„Jų čia liko koks 100, gal mažiau. Tokios statistikos jau nebėra“, – apie Lietuvoje likusius migrantus sakė A. Abramavičius.

Lietuvos valdžia mano, kad ir šis solidarumo mechanizmas nelegalios migracijos problemų neišspręstų.

„Daugiausia kryptis ir sprendimai priklauso nuo Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių, kurių socialinė politika ir yra traukos faktorius. Tai fundamentalūs sprendimai, čia siūlyčiau ir orientuotis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.