Lietuviai labai susidomėjo karo tema: lanko ir muziejus, ir turistinius objektus

  • Teksto dydis:

Pastaruoju metu lietuvius vis labiau domina su karu susiję turistiniai objektai, muziejai. Įvairių objektų yra visoje Lietuvoje. Ryškus ir matomas iš tolo – tai antrojo Pasaulinio karo palikimas Kalvarijos savivaldybėje – Molotovo gynybinės linijos bunkeris, praneša LNK.

„Buvo likę sumontuoti ginklus, tada prasidėjo karas. Ginklai kažkur liko pakeliui, o bunkeriai liko nepanaudoti“, – sako vienas muziejaus įkūrėjų.

Nepanaudotas pagal paskirtį, bet grupės entuziastų dar 2013 m. prikeltas vienas bunkeris dabar naudojamas kaip muziejus.

„Dažnai žmonės pravažiuodami tiesiog sustoja pasėdėti tokioje aplinkoje. Anksčiau būdavo padaryta apžvalgos aikštelė“, – sako vyras.

Entuziastai sako, kad žmonės pastaruoju metu karo tema domisi kaip niekad aktyviai. Jiems įdomu viskas.

Dažnai žmonės pravažiuodami tiesiog sustoja pasėdėti tokioje aplinkoje.

„Nėra sprogmenų ar kažkokių kitokių pavojingų medžiagų, – pažymi vyras. – Virš jūsų 2 m storio lubos, kai kurie dabar lankytojai klausia, ar mus apsaugotų. Apsaugotų, bet beprasmiška čia būtų slėptis.“

Muziejaus įkūrėjas tokio aktyvaus susidomėjimo su karu Ukrainoje nesieja.

„Dažnai klausia, kodėl jis perdažytas, nes šiaip jie turėtų visi būti betoniniai. Kai kurie istorijos fanatikai sako, kad mes sudarkėme. Jiems pasiūlau atvykti į Kalvariją ir pamatyti 29 unikalius ir vieną neunikalų“, – šmaikščiai sako įkūrėjas.

„Karinis objektas likęs karinių laikų. Tai nenudažysi geltonai ar pan. Spalva kamufliažinė“, – sako vienas įkūrėjų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gynybinę liniją, mums labiau žinomą kaip Molotovo liniją, 1940-ųjų metų birželį nusprendė pasistatyti sovietų vadai. Ji buvo skirta apsaugoti naująsias Sovietų Sąjungos sienas nuo galimų atakų iš Vakarų. Dabar didžioji dalis bunkerių stūkso kaip vaiduokliai ir šis jau buvo paverstas šiukšlynu.

„Tiesiog palikti laukuose. Kaip ir maždaug iš Lietuvoje esančių kelių šimtų 98 proc. tiesiog aparti laukuose, aplink pasėliai, jie niekam iki šiol nebuvo reikalingi. Buvo paverstas kaimo šiukšlynu. Žmonės vežė šiukšles, buvo patogu atsikratyti“, – apie buvusias bunkerių sąlygas sako įkūrėjas.

Gyvybiniai įtvirtinimai buvo suskirstyti į trylika rajonų, kurie tęsiasi per Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijas.

„Kalvarija nukentėjusi per visus pasaulinius karinius konfliktus: Pirmasis, Antrasis pasauliniai karai, Napoleono armija netgi buvo grįžusi ir stovėjo Kalvarijoje, sovietų dalinys ilgą laiką buvo Kalvarijos mieste, kadangi esame pasienio miestas“, – su istorija supažindina įkūrėjas.

Entuziastai sako, kad, neatsižvelgiant į tai, jog bunkeriai beveik nebuvo panaudoti pagal tikrąją paskirtį, jie saugo dalį krašto istorijos. Įtvirtinimų statybose dalyvauti buvo priversti ir vietiniai gyventojai, taip pat šiuose bunkeriuose žmonės buvo žudomi ir kankinami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių