Metų pradžioje išreklamuota vadinamosios Lietuvio kortos idėja taip ir liks neįgyvendinta - politikai nenusiteikę tokios įteisinti.

Idėja suteikta prieštaringai

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka tvirtino, kad Lietuvio kortos idėja valdžioje yra primiršta. „Kiek man žinoma, tas pasiūlymas nebegvildenamas“, - sakė jis. Todėl esą Lietuvio korta negalėtų atsirasti nei artimiausiu metu, nei per kelerius ateinančius metus.

„Galbūt tolimesnėje perspektyvoje galėtų būti diskutuojama dėl tam tikro dokumento, kuris leistų Lietuvos pilietybės neturintiems, bet socialinių ar visuomeninių saitų su Lietuva turintiems asmenims įteisinti tuos saitus. Toks dokumentas galėtų būti vadinamas Lietuvio korta. Bet tai būtų ateities politinis apsisprendimas“, - sakė A.Lydeka.

Pasak jo, kai šių metų pradžioje prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės Pilietybės įstatymo naujai redakcijai parengti atstovai paviešino pasiūlymą įteisinti Lietuvio kortą, jis buvo labai prieštaringai sutiktas visuomenėje.

„Kilo labai daug klaustukų dėl to, koks galėtų būti tokios kortos turinys, ką ji įteisintų. Lietuvoje gana jautriai sureaguota į Lenko kortą, į Rusijoje atsiradusius pasiūlymus užsienyje gyvenantiems rusams irgi išdalinti atitinkamus dokumentus. Todėl pati sąvoka „Lietuvio korta“ sukėlė nebūtinai teigiamų asociacijų, ypač kai užsiminta, kad tokia korta galėtų tapti alternatyva asmenims, siekiantiems Lietuvos pilietybės“, - sakė A.Lydeka.

Pasaulio lietuviai supyko

Tai, kad Lietuvio korta gali tapti savotiška alternatyva Lietuvos pilietybei, supykdė emigracijos atstovus.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) labai neigiamai sureagavo į pasiūlymą įteisinti Lietuvio kortą. „Tai neatrodo itin patraukliai, ypač toje pagarsėjusios istorijos apie Lenko kortą šviesoje“, - sakė PLB atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis.

„Kai kas Lietuvoje dabartinius emigrantus laiko nevisaverčiais lietuviais ir jiems vietoj prigimtinės pilietybės siūlo „lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą“, spaudoje vadinamą „Lietuvio korta“. Ta „korta“ yra tuščia. Ją turintys asmenys negalės dalyvauti rinkimuose, būti renkami, balsuoti ir paveikti Lietuvos ateities“, - piktinosi PLB tarybos pirmininkė Regina Narušienė:

Anot A.Lydekos, tokia griežta PLB reakcija taip pat prisidėjo prie to, kad būtų atidėta idėja įteisinti Lietuvio kortą.

Reiktų ir Vyriausybės nuomonės

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad ėl Lietuvio kortos įteisinimo turėtų būti diskutuojama politiniu lygmeniu Seime. „Čia būtų gana ženklus įstatymų pakeitimas, galbūt netgi visiškai naujo įstatymo priėmimas, todėl pirmiausia turi apsispręsti įstatymų leidėjas - Seimas“, - sakė ministras.

Kita vertus, jis pripažino, kad naujo pavyzdžio dokumento įteisinimas pareikalautų finansinių resursų, vadinasi, ir Vyriausybės, atsakingos už šalies finansus, nuomonės. „Akivaizdu, kad dabartinio sunkmečio sąlygomis mes turime galvoti ne apie papildomų lėšų pareikalausiančio naujo dokumento įteisinimą, bet pirmiausia apie Lietuvos pilietybę turinčių žmonių ekonominių, socialinių ir kitokių interesų apsaugą“, - tvirtino R.Palaitis.

„Jeigu ir būtų rimčiau svarstomas Lietuvio kortos įteisinimo klausimas, būtų atsižvelgta ir į finansines aplinkybes“, - pridūrė vidaus reikalų ministras.

Jis pats nebūtų prieš tai, kad atsirastų dokumentas, kuris leistų sustiprinti tautinį sąmoningumą asmenų, neturinčių Lietuvos pilietybės, bet palaikančių atitinkamus glaudžius santykius su Lietuva. „Aš pats turiu tokį Žemaičio pasą. Jis konstituciškai ar teisiškai iš esmės niekuo manęs neįpareigoja, tačiau parodo tam tikrą mano asmeninį požiūrį į Žemaitiją ir įrodo mano asmeninius glaudžius santykius su šiuo kraštu, jo kultūra“, - sakė R.Palaitis.

Jau yra pažymėjimas

Pilietybės įstatymą rengusios darbo grupės narys teisininkas Dainius Žalimas tikino, kad idėja įteisinti Lietuvio kortą dabar svarstoma Seime. Esą jeigu atitinkami komitetai jai pritars, „po truputį“ galima būtų tą idėją įgyvendinti.

Tačiau D.Žalimas atkreipė dėmesį, kad politinio apsisprendimo įteisinti Lietuvio kortą dar nėra, vargu ar jis bent jau šiemet atsiras, be to, kelerius metus užtruktų tos idėjos įgyvendinimas. „Matyt, šiuos dalykus turėtų reglamentuoti visiškai atskiras įstatymas, kurio parengimas, priėmimas ir įgyvendinimas užtruktų ne vieną mėnesį. Dar net nėra politinio apsisprendimo Seime, ar toks įstatymas turėtų būti rengiamas. Tad Lietuvio kortos idėjos įgyvendinimas atidedamas ilgam, gal net neribotam laikui“, - sakė D.Žalimas.

Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau dabar galiojančiose įstatymuose yra įteisintas tam tikras Lietuvio kortos analogas. „Tai teisę į Lietuvos pilietybę suteikiantis pažymėjimas. Darbo grupės parengtame naujame Pilietybės įstatyme nėra siūloma šį pažymėjimą naikinti, tik pasiūlyta pasvarstyti, ar nereikėtų įteisinti dar vieno, naujesnio dokumento, sąlyginai vadinamo Lietuvio korta, kuris praplėstų jį turinčio asmens teises ir galimybes“, - kalbėjo D.Žalimas.

Ką reikštų Lietuvio korta?

Pasiūlymą įteisinti Lietuvio kortą V.Adamkui pateikė jo sudaryta darbo grupė dėl dvigubos pilietybės problemos sprendimo.

Jeigu būtų įteisinta Lietuvio kortą, ją gautų su Lietuva glaudžių saitų turintys, lietuviškų šaknų užsienio valstybių piliečiai, neturintys teisės gauti Lietuvos pilietybės.

Pasiūlymo autoriai tikino, kad „Lietuvio korta sudarytų galimybę jos turėtojui naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitokiomis teisėmis, kaip ir Lietuvos piliečiui, išskyrus politines-pilietines teises“.

Lietuvio korta leistų lygiomis su Lietuvos piliečiais teisėmis užsiimti ūkine veikla, mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose ir garantuotų kitokias ekonomines-socialines teises. Bet politinių teisių toks asmuo neįgytų. Pavyzdžiui, jis negalėtų būti renkamas į Seimą ir negalėtų balsuoti Seimo arba Prezidento rinkimuose.

Lietuvoje pernai kilo triukšmas dėl dviejų Seimo narių turimų Lenko kortų. Suabejota, ar tuomet į parlamentą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Valdemaras Tomaševskis (šiemet tapęs Europos Parlamento nariu) ir Michalas Mackevičius turėdami Lenko kortą kartu gali turėti ir Seimo nario mandatą. Tai esą gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.

Kai kurie teisininkai tvirtino, kad Lenko korta nereiškia oficialaus, pilietybei tolygaus pasižadėjimo Lenkijai. Korta esą tik įrodymas, kad asmuo yra lenkų kilmės.