Konstitucija numato kiekvieno piliečio pareigą ginti valstybę. Būdų ginti valstybę yra daug, o vienas pagrindinių – su ginklu rankose. Tačiau ką daryti, jei žmogus nėra karys, krašto apsaugos savanoris ar Lietuvos šaulių sąjungos narys?

Apie galimybę įsigyti ginklą bei lietuviškojo „Vyčio“ ypatumus pasakoja „Karinės paslaptys“.

– Kodėl ėmėtės lietuviško ginklo kūrimo?

M. Šulga: Mūsų pažintis su AR15 (M16) įvyko tuo metu, kai tokio ginklo Lietuvoje visai nebuvo. Mes, kaip mėgstantys pašaudyti iš įvairių ginklų, sugebėjome tokį ginklą įsigyti Estijoje. Estija visuomet yra penkiais žingsniais priekyje mūsų. Mūsų įsigytas AR15 buvo pirmasis Lietuvoje.

Ėmėme su juo „žaisti“, šaudyti, jį modernizuoti. Ta sistema mums labai patiko, supratome, kad joje, kaip vaikiškose „Lego“ kaladėlėse, galima pakeisti absoliučiai viską. Sistema yra labai taikli, praktiška ir visi liaudyje sklandantys mitai yra neteisingi.

Dauguma gandų apie AR15 sklinda rusakalbiame internete, kuriame žmonės, rankose nelaikę to ginklo, daro išvadas. Taigi, mes, pradėję ginklą analizuoti, atradome, kad tai yra labai įdomi sistema, ėmėme domėtis galimybe tą sistemą surinkinėti čia Lietuvoje.

– Kodėl pasirinkote šį ginklą, o ne daug kam patinkantį Kalašnikovo automatą?

M. Šulga: Po Korėjos karo JAV kariuomenė ieškojo galimybės suteikti kariams didesnę ugnies galią. Todėl ėmė ieškoti pusiau automatinio, automatinio mažesnio kalibro ginklo, skelbė konkursus. Deja, kariuomenė visose šalyse yra labai konservatyvi, nes už klaidas mokama krauju, tad išsyk po Korėjos karo nepavyko įvesti naujų ginkluotės modelių, buvo pasirinktas M14.

Tai nebuvo didelis proveržis. Proveržis įvyko tuomet, kai pagrindinis konstruktorius Euginas Stoneris pasiūlė kariuomenei AR10. AR10 buvo tas pats M16 su kiek kitokia veikimo sistema ir 308 kalibru. Panaudojęs aviacines medžiagas jis sukūrė šį tą naujo ginklų pramonėje. AR15 turi aliumininį korpusą, kuris iki tol niekada nebuvo naudotas ginkluotėje. Jo kūrimui naudojamos medžiagos užtikrina tai, kad ginklas yra labai lengvas, manevringas ir patogus. Šis ginklas jau 60 metų yra JAV kariuomenės ginkluotėje.

– Lietuvoje asmenys savigynai gali įsigyti trumpavamzdžius ginklus – pistoletus, revolverius bei lygiavamzdžius medžioklinius šautuvus. Kokios yra galimybės įsigyti graižtvinius pusiau automatinius ginklus?

M. Šulga: Lietuva nuėjo labai teisingu keliu ir, skirtingai nei kitos buvusios Sovietų Sąjungos šalys, pasirinko leisti savo piliečiams ginti save ir kitus. Mes turime vieną liberaliausių įstatymų Europoje, leidžiančių turėti, naudoti ir nešiotis didelę dalį šaulių ginklų.

Lietuvoje galima nešiotis pistoletus ir revolverius, o graižtvinius karabinus gali turėti medžiotojai arba šauliai sportininkai.

Medžiotojas – žmogus, baigęs kursus, naudojantis ginklą medžioklėje. Sportininkai – sporto organizacijoms priklausantys asmenys, kurie ginklą naudoja įvairiose sporto šakose. Klubų Lietuvoje yra daug, į juos įstojęs žmogus išlaiko tam tikrus saugumo egzaminus, susipažįsta su elgesio taisyklėmis ir gauna leidimą įsigyti pusiau automatinį graižtvinį karabiną.

– Ką dar turėtų žinoti žmogus, prieš pasiryždamas įsigyti ginklą ir tapti sportininku?

M. Šulga: Nusipirkęs ginklą, žmogus turi išmokti juo naudotis. Pirmoji investicija – ginklo kaina – yra pati mažiausia investicija. Visa kita – treniruotės, kuras, šoviniai.

– Kaip vertinate dabartinę situaciją Lietuvoje, ar žmonės domisi ginklais ir ar jie nori kelti savo ginklų valdymo kultūrą?

D. Pašukonis: Po Sausio įvykių Lietuvos šaulių sąjunga buvo aukštumoje, daug žmonių stojo į ją, tačiau po kiek laiko viskas nurimo. Ukrainos įvykiai parodė, kad lietuviai yra patriotai ir jie vėl pradėjo kelti nualintą Lietuvos šaulių sąjungą, daugiau dėmesio jai parodė ir vyriausybė. Lietuvoje ginklo kultūra pradeda kilti, žmonės domisi ginklu.

– Kodėl rinkoje reikalingas lietuviškas ginklas?

M. Šulga: Šis ginklas neturi nė vieno komponento, kuri būtų pagamintas Lietuvoje. Tačiau visos detalės ginklu virsta Lietuvoje. Tiek įstatymiškai, tiek morališkai tai yra Lietuvoje pagamintas ginklas, būtent čia jam yra suteikiamas serijos numeris, registruose atsiranda kaip ginklas.

Visą interviu žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Karinės paslaptys“ ištraukoje.