Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvių reakcija į karą: per 40 proc. aukojo Ukrainai, ketvirtadalio nepaveikė

2023-02-24 04:57

Rusijai lygiai prieš metus įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karą Europoje, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sako buvę vienaip ar kitaip jo paveikti.

Lietuvių reakcija į karą: per 40 proc. aukojo Ukrainai, ketvirtadalio nepaveikė
Lietuvių reakcija į karą: per 40 proc. aukojo Ukrainai, ketvirtadalio nepaveikė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Per 40 proc. Lietuvos gyventojų aukojo Ukrainai, maždaug trečdaliui suprastėjo emocinė sveikata, panašiai tiek gyventojų ėmė ruoštis galimoms rizikoms, o ketvirtadalio karas nepaveikė, rodo BNS užsakymu vasarį atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Maždaug 6 proc. gyventojų nurodė pradėję domėtis gynyba, įsitraukę į šaulių ar karių savanorių veiklą, lygiai tiek pat nurodė dėl karo svarstę emigruoti, o iš visų išvardintų variantų mažiausiai, per 5 proc., sakė įsitraukę į visuomeninę veiklą, dalyvavę mitinguose.

Aukojo ir vyrai, ir moterys, bet jos labiau nerimavo dėl ateities

Kaip rodo apklausa, materialinę paramą pinigais ar daiktais Ukrainai per praėjusius metus teikė 43,8 proc. apklaustųjų.

Vyrai ir moterys aukojo labai panašiai – atitinkamai 43,4 ir 44,2 procento, o daugiausiai aukotojų, 52,2 proc., buvo nuo 40 iki 49 metų amžiaus grupėje.

Taip pat daugiau aukojo turintys aukštąjį išsilavinimą, verslininkai bei specialistai, tarnautojai, gyvenantys Vilniuje, aktyviausiai tai darė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (66 proc.), Liberalų sąjūdžio (57,6 proc.) ir Laisvės partijos (53,1 proc.) rėmėjai.

Mažiausiai aukojo jauniausi ir vyriausi gyventojai, moksleiviai ir studentai, bedarbiai ir kaimo gyventojai. Mažiausiai aukojo gyventojai, kurie balsuotų už Lietuvos regionų partiją – 13,6 procento.

31,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad dėl karo suprastėjo jų emocinė sveikata, jautė baimę, nerimą dėl ateities. Tai nurodė 46,4 proc. apklausoje dalyvavusių moterų ir 29,8 proc. vyrų. Mažiausiai jaudinosi jauniausi iki 29 metų amžiaus respondentai – 22,4 proc., o daugiausiai nerimavo vyriausia apklaustųjų grupė, tai yra gyventojai virš 70 metų – 51,9 procento.

Mažiausiai nerimavo Laisvės partijos rėmėjai – 18,8 proc., o daugiausiai nerimo ir baimės dėl ateities kilo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rėmėjams – 72,7 procento.

30,5 proc. respondentų nurodė susirūpinę savo ir artimųjų saugumu: ruošėsi galimoms rizikoms, rūpinosi maisto atsargomis, aptarė su artimaisiais planus nelaimių atveju ir panašiai.

Daugiausiai tai darė vilniečiai (55,4 proc.), palyginti su kitų miestų gyventojais (per 20 proc.), o kaime galimoms nelaimėms ruošėsi 31,8 proc. gyventojų.

Ketvirtadalio karas nepaveikė

Ketvirtadalis gyventojų (25,3 proc.) apklausoje nurodė, kad karas jų nepaveikė, daugiausiai jų buvo tarp darbininkų (39,1 proc.) bei moksleivių ir studentų (33,3 proc.), taip pat šį atsakymą dažniausiai rinkosi žmonės, kurie nebalsuotų rinkimuose – 41,5 proc., taip pat 40,9 proc. Lietuvos regionų partijos rėmėjų.

Mažiausiai nurodžiusių, kad karas jų niekaip nepaveikė, buvo tarp gyventojų, kurie balsuotų už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 9,1 procento.

6,3 proc. respondentų sakė ėmę domėtis gynyba: įsitraukė į šaulių, karių savanorių ar pan. organizacijas, gerino kovines žinias. Čia išsiskyrė vyrai – 13 proc. jų rinkosi šį atsakymą, moterų – 3,3 procento.

Taip pat daugiausiai šalies gynyba susidomėjo jauniausi, iki 29 metų amžiaus, gyventojai – 15,7 proc., ir šį atsakymą rinkosi beveik trečdalis moksleivių ir studentų – 27,3 procento.

Dėl karo svarstyti emigruoti ėmėsi lygiai tiek – 6,2 proc. – apklaustųjų. Šį atsakymą daugiausiai rinkosi bedarbiai (20,5 proc.) bei moksleiviai ar studentai (18,2 proc.), jaunesni gyventojai, iš partijų išsiskyrė „Laisvės ir teisingumo“ rėmėjai – 16,7 procento.

Mažiausiai gyventojų apklausoje sakė įsitraukę į visuomeninę veiklą – dalyvavo mitinguose, pilietinėse iniciatyvose – 5,4 proc. apklaustųjų. Akcijose daugiau dalyvavo jaunesni žmonės – 10,4 proc. amžiaus grupėje iki 29-erių ir 7,1 proc. gyventojų, kuriems 30–39 metai. Iš socialinių grupių daugiausiai tai buvo moksleiviai ir studentai – 15,2 procento.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Kuriais iš šių aspektų Jūsų gyvenimą paveikė jau metus Ukrainoje vykstantis karas? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus.

Atsakymai:

1. Teikiau materialinę paramą – aukojau pinigus ar daiktus – 43,8 proc.

2. Įsitraukiau į visuomeninę veiklą – dalyvavau mitinguose, pilietinėse iniciatyvose – 5,4 proc.

3. Susirūpinau savo ir artimųjų saugumu: ruošiausi galimoms rizikoms, rūpinausi maisto atsargomis, aptariau su artimaisiais planus nelaimių atveju ir pan. – 30,5 proc.

4. Ėmiau domėtis gynyba: įsitraukiau į šaulių, karių savanorių ar pan. organizacijas, gerinau kovines žinias ir pan. – 6,3 proc.

5. Suprastėjo emocinė sveikata, jaučiau baimę, nerimą dėl ateities – 31,5 proc.

6. Dėl karo ėmiau svarstyti emigruoti – 6,2 proc.

7. Nepaveikė/ nepaveikė nė vienu iš išvardytų būdų – 25,3 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko vasario 9–18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1003 pilnamečiai šalies gyventojai 24 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Daugiau naujienų