Iš 3320 asmenų be pilietybės iki dešimties yra karo pabėgėliai, o apie 40 proc. (1328) sudaro asmenys, kurie Lietuvoje yra ir gimę, ne tik gyvena. Kiti – atvykusieji iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Dienraštis aprašo 30 metų panevėžietės Algimantės I. atvejį – pilietybės neturi ne tik ji, bet ir visi keturi jos vaikai, o neturėdama pilietybės moteris su vaikais negali pretenduoti į socialinę paramą.

Algimante I. gimė, augo ir gyvena Lietuvoje, tik kadaise trumpam už kazacho ištekėjusi jos motina atsisakė Lietuvos pilietybės ir Algimantei I. buvo pagamintas Kazachstano pasas. Jis baigė galioti dar 2014 metų vasarį, o 2016-ųjų lapkritį baigėsi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimas.

Dabar moteris gyvena Panevėžio krizių centre, pajamų, kaip ir gimdymo išmokos už pernai gruodį pasaulį išvydusią naujagimę negauna, nes neturi dokumentų, iš jos atimami vaikai. Šį atvejį paviešinusi parlamentarė Dovilė Šakalienė sako, kad keturių vaikų mama pateko į biurokratijos džiungles, o iš tikro moteriai padėti niekas iš valdžios institucijų nesistengia.

JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš „Lietuvos žinioms“ teigė, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuva sugebėjo sudaryti labai geras sąlygas įgyti Lietuvos pilietybę. Ją gavo visi, tuo metu pareiškę norą tapti Lietuvos piliečiais. Taip buvo užkirstas kelias atsirasti didelei žmonių be pilietybės grupei. „Lietuviškų pasų dabar neturi tie, kurie tuo metu į pasų poskyrius nenuvyko arba to negalėjo padaryti“, – sakė R. Kuleš.

Anot jos, JT dar 2014 metais pradėjo kampaniją, kuria siekiama kaip galima labiau sumažinti asmenų be pilietybės skaičių visose valstybėse. Prieš porą metų Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, jo rezultatai parodė, jog daugumos Lietuvoje gyvenančių asmenų be pilietybės istorija yra susijusi su SSRS žlugimu ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Dauguma šių žmonių gyvena Vilniaus regione.