Mirties išmoka – gerokai per maža

Prieš dvi savaites artimąjį palaidojusi Marijona sakė, kad laidotuvės – ir netektis, ir finansiniai rūpesčiai. Dabar vienkartinė mirties išmoka yra 320 eurų. Jei artimasis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba jis buvo pensininkas, vienkartinę išmoką sulig dvi pensijos skirs ir „Sodra“.

Gyventojai sakė, kad išmokos nedidelės, palyginti su laidotuvių išlaidomis, tačiau net ir tokios palengvina laidotuvių naštą.

„Aš laidojau vyrą 2015 metais, tai jo pensijos ir šitos išmokos užteko tik į karstą paguldyti“, – sakė viena pensininkė.

„Už tuos pinigus, ką jie žada, nepalaidosi. Reikia virš 3 tūkst.“, – antrino kita.

Paprastai už 300 eurų galima nupirkti vidutinio brangumo karstą arba aprengti velionį ir sumokėti už šarvojimo salę. Bet dar reiks žvakių, katafalko, giedotojų, gėlių.

„Reikia 600–700 eurų, kad būtų oriai, tvarkingai, ne prabangiai, bet tvarkingai palaidotas“, – tikino laidojimo namų vadovė Silvija Talačkienė.

Tad besikreipiančių į savivaldybę vienkartinės išmokos daugėja.

Už tuos pinigus, ką jie žada, nepalaidosi. Reikia virš 3 tūkst.

„Jeigu kalbėsime apie vidutinį gavėjų skaičių per mėnesį, tai 2020 metais turėjome 499 asmenis, o 2021 metais vidurkis yra 577“, – komentavo Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

Šiemet mirties išmokoms valstybės biudžete skirta 15 mln. eurų, tačiau jau įpusėjus metams paaiškėjo, kad pinigų trūksta.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija metų eigoje perskirstė biudžetus, didino iš kitų priemonių. Tas poreikis buvo sąlygotas šių metų situacijos. Kitiems metams, lyginant su šių metų suplanuotais pinigais, yra numatyta skirti 2,5 mln. eurų daugiau“, – tvirtino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Planuojama padidinti ir pačią išmoką. Kitąmet mirusiojo artimieji laidotuvėms galės gauti 16 eurų daugiau – 336 eurus. Nors už 16 eurų ne tiek daug ir nupirksi – žvakių arba rožinį su religiniais simboliais mirusiajam į paskutinę kelionę įdėti.

Fiksuotas mirčių perteklius

Kapinių administratoriai sakė, kad šitaip mirštant greitai ir kapines plėsti teks.

„Mirčių kiekis yra išaugęs. Lyginant su praeitais metais, Karveliškių kapinėse palaidota 200 žmonių daugiau“, – teigė kapinių administratorius Darius Jakutonis.

Statistikos departamentas, įvertinęs pastarųjų dviejų dešimtmečių mirčių skaičius, pranešė, kad šį rugsėjį ir spalį fiksuotas mirčių perteklius. Pagal perteklinį mirtingumą Lietuva penkta pasaulyje.

„Yra 1600 perteklius, bet atkreipkite dėmesį, kad čia yra tų savaičių, kai kilo ketvirtoji banga, – 31–41 savaitė. Iki tol mes Lietuvoje nestebėjome pertekliaus“, – šnekėjo Statistikos departamento atstovė Laima Grižaitė.

Vidutiniškai per metus Lietuvoje miršta apie 40 tūkst. žmonių. Šį spalį jau registruota daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Tai lėmė augantis susirgimų koronavirusu skaičius. Ekspertai sako, kad mirčių padaugėjo ir dėl uždelstų, pražiūrėtų ligų. Dažniausiai miršta moterys.