Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras, analizuosiantis grėsmes energetiniam saugumui. Ekspertai sveikina iniciatyvą, tačiau svarsto, kiek ilgai šis centras išsilaikys, įžvelgia ir tam tikrų trūkumų.

Finansavimas - iš URM lėšų

Nuo pirmadienio darbą pradėjusiai Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavaldžiai įstaigai laikinai vadovauja buvęs URM Ekonominio saugumo politikos departamnto direktorius Audrius Brūzga. Vyriausybės nutarimu centrui numatyti aštuoni etatai, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai ir ruošiamasi į centrą atrinkti žmones.

Kaip portalui sakė laikinasis centro vadovas, jau numatyta, kad į įstaigą Krašto apsaugos ministerija deleguos vieną kariškį. Ar URM ir Energetikos ministerija turės savo žmones, pasak A.Brūzgos, kol kas neaišku. Pašnekovas nurodė, kad dauguma centro darbuotojų, kaip ir būsimasis centro vadovas, bus atrinkta viešo konkurso būdu. Ateityje planuojama į centro darbą įtraukti atstovus iš kitų NATO šalių.

Pasak A.Brūzgos, šiemet centras bus finansuojamas iš įstaigos steigėjos URM skiriamų lėšų, o kitąmet centrui turėtų būti numatyta atskira eilutė valstybės biudžete. Kiek konkrečiai pinigų bus skirta centrui išlaikyti, pašnekovas sakė kol kas nežinantis. „Šiuo metu URM vyksta svarstymai šiuo klausimu“, - nurodė jis.

Centro užduotys

„Pagrindinės šio centro funkcijos būtų kartu su kitomis valstybės institucijomis įgyvendinti valstybės politiką energetinio saugumo srityje, identifikuoti kylančias grėsmes energetiniam saugumui, kurti apsikeitimo šia informacija tarp valstybės institucijų bazę, teikti pasiūlymus Vyriausybei“, - kalbėjo A.Brūzga.

„Šis centras buvo kuriamas su ta mintimi, kad ilgainiui jis gaus NATO akreditaciją ir galbūt gaus Energetinio saugumo kompetencijos centro statusą. Tada tai būtų toks  centras, kuris dirba nacionaliniu pagrindu, bet yra koordinuojamas NATO šalių. Taigi sieksime tapti tarptautinio bendradarbiavimo centru energetinio saugumo srityje“, - nurodė laikinasis įstaigos vadovas.

Jis pabrėžė, kad centrui gavus NATO akreditaciją, įstaiga taptų tarptautine organizacija, labiau panašia į karinę organizaciją. „Tokiu atveju centre būtų daugiau kariškių, kurie dirbtų kartu su civiliais“, - apie ateityje galimas permainas kalbėjo A.Brūzga.

Ar tampame lyderiais?

Lietuvos užsienio reikalų ministras įsitikinęs, kad naujai įsteigtas centras galėtų svarstyti ir tarptautinius energetinio saugumo klausimus.

"Tai būtų Lietuvos pradinis indėlis, būtų centras, kuriame būtų svarstomi ne tik regioniniai ir ne tik teoriniai energetinio saugumo klausimai, bet ir "kietieji" energetinio saugumo klausimai, kaip energetinės infrastruktūros apsauga. Tai labai svarbu, žinant situaciją, teroristinių organizacijų eilinių išpuolių gausą", - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Audronius Ažubalis, kurio žodžius cituoja BNS.

Ministro manymu, projektas turi labai didelę perspektyvą.

"Iki šiol, kaip jūs žinote, pačioje ES energetinis saugumas tapo plačiai vartojamas prieš 2-3 metus, ne daugiau. Iki to laiko Lietuva buvo viena iš pirmeivių, kuri kalbėjo apie tai, kad šis klausimas turėtų užimti deramą vietą ES darbotvarkėje", - sakė A.Ažubalis.

Ekspertų savarankiškumo dilema

„Gerai, kad tokie centrai kuriasi Lietuvoje. Vienas iš šio centro tikslų – siūlyti sprendimus energetinio saugumo srityje. Kitas - įgyti NATO kompetencijos centro statusą. Jeigu tai pavyktų, tai būtų labai gerai Lietuvai. Tačiau kyla kitas klausimas – kiek funkcija, susijusi su energetiniu saugumu, realiai bus vykdoma“, - portalui sakė energetinio saugumo ekspertas Arūnas Molis.

Jis taip pat įvardijo kitą problemą, kylančią Lietuvoje bandant steigti analitinius centrus. Problema susijusi su iš dalies ribotu tokių centrų nepriklausomumu ir galimybe tyrimus vykdyti savarankiškai, centro steigėjams nedarant jokios įtakos atliktų tyrimų rezultatams.

„Idealus variantas būtų, kad Lietuvoje steigtųsi nepriklausomi smegenų centrai ir jie turėtų pakankamai užsakymų. Tačiau, kaip rodo praktika, Lietuvoje taip nevyksta. Tiesą sakant, aš išvis nežinau analitinių centrų, kurie būtų nepriklausomi, nebūtų įsteigti universiteto, įstaigos, ar vieno konkretaus fondo, kuris įnešdamas didžiąją dalį lėšų į šios institucijos veiklą, kažkokiu būdu nedarytų jai įtakos. Aišku, kad Užsienio reikalų ministerija darys įtaką. Naujasis centras tyrimus vykdys pirmiausia tokius, kurie įdomūs Užsienio reikalų ministerijai, tačiau geriau jau taip, negu kad išvis nieko nebūtų“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

Centras įsteigtas: ar ilgam?

Jis nurodė, kad steigiant šį centrą, Vyriausybės sprendimu buvo numatyta, kad po trijų metų bus peržiūrėtas šio centro statusas, todėl Vyriausybė gali nuspręsti šį centrą panaikinti, jeigu nepavyktų gauti NATO kompetencijos centro statuso.

„Įžvelgiu tokią grėsmę, kad šis centras, kaip kad anksčiau Strateginių studijų centras (URM, KAM, Valstybės saugumo departamento ir kai kurių universitetų anksčiau įsteigtas, tačiau dabar jau nebeveikiantis analitinis centras – red.past.), gali tapti neįdomus jokiai ministerijai. Gali steigėjai imti manyti: kam reikia skirti tokiam centrui pinigų? Tokią grėsmę aš įžvelgiu vesdamas paraleles su Strateginių studijų centru. Labai graži iniciatyva, kuri po kurio laiko numiršta“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis leido suprasti, kad sprendimų priėmėjams kartais gali nepatikti tokių centrų analitikų pateikiamos rekomendacijos, be to, į tokio pobūdžio įstaigas esą dažniausiai krypsta valdininkų akys, kai šaliai reikia taupyti.

„Staiga visi pamato, kad nėra taip paprasta siekti užsibrėžtų tikslų tiek energetinio saugumo srityje, tiek užsienio politikos srityje. Kitaip tariant, gal ir tos centro pateikiamos rekomendacijos kartais būna ne visai tokios, kokios yra iš centro tikimasi. Kai valstybei reikia taupyti, tokie centrai tampa vieni iš pirmųjų institucijų, kurių sąskaita bandoma sutaupyti – juk labai gražiai atrodo prieš visuomenę uždaryti dar vieną biudžetinę įstaigą“, - kalbėjo A.Molis.