Lietuvoje smarkiai mažėja nepilnamečių mamų. Be to, skirtingai nei įprasta manyti, nepilnametės, kurios augo be tėvų, tesudaro tik 2,8 proc. visų pagimdžiusių nepilnamečių, pastebi lrt.lt pašnekovai. Taip pat pažymima, jog pastaraisiais metais daugėja globos namuose pagalbos ieškančių pilnametystės sulaukusių jaunų mamų, kurios esą augo pilnose ir tvarkingose šeimose.

Šių metų liepos mėnesį Vilniuje pradėjo veikti pirmieji Lietuvoje be tėvų globos likusių nepilnamečių mamų globos namai „Užuovėja“.  

Jie buvo atidaryti siekiant kiek galima labiau sumažinti vaikų iki 3 metų skaičių, kurie patenka į globos įstaigas, t.y, kad kuo daugiau vaikų augtų su savo mamomis.

„Užuovėjoje“ gali apsigyventi tos nepilnametės, kurios pačios nori auginti savo vaikus, tačiau neturi galimybių ir vietos, kur gyventi.

Lrt.lt domėjosi, kaip kinta nepilnamečių mamų skaičius Lietuvoje bei tuo, ar turi įtakos ankstyvai motinystei aplinka, kurioje mergaitė užaugo.

Nepilnamečių mamyčių – mažėja

Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Daina Urbonaitienė, tiek pagimdžiusių nepilnamečių, kurios turi tėvus, tiek pagimdžiusių nepilnamečių, kurioms skirta globa, skaičius mažėja.

„2009 m. turime visu 100 mažiau pagimdžiusių nepilnamečių palyginti su 2008-aisiais. Jeigu 2008 m. turėjome 623 tokias nepilnametes, tai 2009 metais jų registruota 520“, – sakė pašnekovė.

Anot D. Urbonaitienės, sprendimas steigti nepilnametėms mamoms globos namus buvo priimtas po atlikto tyrimo.

„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tokios įstaigos reikia. Iš to tyrimo buvo matyti, kad 14 proc. pagimdžiusių nepilnamečių buvo atskiriamos nuo savo kūdikių. Ir atskiriamos buvo tiek šeimose, kuriose augo, tiek globos institucijose, bet vis dėlto dažniau vaikelis būdavo atskiriamas nuo globos institucijoje augančios mamos.

Pagrindinės kūdikių atskyrimo nuo motinų priežastys buvo dvi. Pirmoji – vaikų globos namai neturi sąlygų, kad kūdikis galėtų augti kartu su savo mama. Didelėje vaikų globos įstaigoje, kur gyvena 60–80 vaikų, mamai su kūdikiu tikrai nepritaikyta aplinka.

Antroji priežastis – daugiau psichologinė. Vaikų globos namuose esant mamai su kūdikiu atsirasdavo negatyvus kitų vaikų požiūris, kad štai jai sudaromos išskirtinės sąlygos, gal ir mums taip reikia padaryti, apie mus daugiau šokinės“, – pasakojo D. Urbonaitienė.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistės, 2009 m. atliktas tyrimas parodė, jog iš pagimdžiusių nepilnamečių apie 17 proc. vaikus augina vienos, t. y. be savo antros pusės.

„Tai galime pasakyti, kad vis dėlto dažniau yra tėvelis, kad jis padeda nepilnametei mamai auginti judviejų atžalą“, – pažymėjo D. Urbonaitienė.

Vis dėlto, kaip lrt.lt informavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė, pastaraisiais metais tuokiasi vis mažiau nepilnamečių. Statistiniai duomenys rodo, jog didžioji dalis santykius įregistravusių nepilnamečių – merginos.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. šalyje buvo 200 susituokusių nepilnamečių (11 vyrų, 189 moterys), 2007 m. – 205 (11 vyrų, 194 moterys), 2008 m. – 203 (9 vyrai, 194 moterys), tuo metu 2009 m. jau tik 122 asmenys (7 vyrai, 115 moterų).

„Mus pasiekė moderni kontracepcija. Visiškai aišku, kad jaunos merginos turi galimybę ir naudojasi tuo. Nebesame tokie, kurie vos paminėjus kontraceptikus – susigūžtų.

Pažymėtina ir tai, kad kai ateina modernios kontraceptinės priemonės, labai sumažėja priverstinių santuokų – jeigu jau laukiamasi, tai būtina ir tuoktis.

Galime pažiūrėti į abortų statistiką. Jų smarkiai mažėja. Ir tai vėl ta pati priežastis – modernių kontraceptinių priemonių naudojimas“, – nepilnamečių mamų bei santuokų su nepilnamečiais asmenimis skaičiaus mažėjimą aiškino Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja demografė Vladislava Stankūnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja D. Urbonaitienė mano, jog džiuginanti statistika didele dalimi yra lytinio švietimo mokyklose ir kitose jaunimui skirtose įstaigose pasekmė.

Nepilnamečių mamų nebesmerkia ir nemoralizuoja

Šių metų liepos mėnesį Vilniuje atidarytų pirmųjų Lietuvoje nepilnamečių mamų globos namų „Užuovėja“ direktorė Žana Aleksienė sako sulaukianti skambučių iš visos Lietuvos. Jaunosios mamos arba dar tik būsimos mamos atvažiuoja apžiūrėti gyvenamųjų patalpų, pasikalbėti.

Šiuo metu, pasak direktorės, įstaigoje su savo vaikučiais gyvena dvi mamos, netrukus su mažaisiais atsikels dar trys.

Iš viso globos namuose „Užuovėja“ vienu metu gali glaustis 15 nepilnamečių mamų su savo atžalomis. Jos čia ne tik apgyvendinamos – jaunosioms mamoms nereikia pergyventi dėl maitinimo išlaidų, joms suteikiamos švietimo, vaiko priežiūros bei medicinos paslaugos. Šiuose globos namuose nepilnametė mama gali gyventi, kol jai sukanka 21 metai.

Anot Ž. Aleksienės, ateityje bus užpildytos visos laisvos gyvenamosios vietos. Kaip aiškino pašnekovė, kaltos „be galo ilgos teismo procedūros“ (nepilnametės mamos perdavimas iš vieno globėjo kitam).

Nepilnamečių mamų globos namų vadovės teigimu, aplinkinių požiūris į nepilnametes motinas tikrai pozityvus. Anot Ž. Aleksienės, žmonės reaguoja supratingai, patys siūlosi padėti.

„Maitinimui, šildymui užtenka, patalpos gražios ir visai kitai priežiūrai lėšų tikrai užtenka. Vienintelis dalykas, dėl kurio tenka „susispausti“, yra rūbai, bet irgi negalime labai skųstis – bendruomenė labai objektyviai vertina mūsų poreikius ir suneša rūbelių. Ištiesta ranka tikrai nevaikštome, labai dažnai bendruomenė atsiliepia, savanorių labai daug. Skambina žmonės, klausia, ko reikia, patys savo nuožiūra atneša.

Visuomenės požiūris tikrai teigiamas, mes nesame sulaukę jokio neigiamo skambučio, tikrai nesame sulaukę nė vieno blogo žodžio“, – pasakojo pašnekovė.

Kaip pastebi „Užuovėjos“ direktorė, ir pačios įstaigoje gyvenančios mamos jaučiasi komfortabiliai. Tą rodo ir jų elgesys su savo mažaisiais.

„Tikrai labai puiki iniciatyva įsteigti šituos namus, mamos jaučiasi daug saugiau. Savo akimis matau, kaip auga vaikučiai, mamos meilės apsupti, prieraišumas mamai tikrai vystosi.

Anksčiau tokiais atvejais vaikai būdavo atskiriami nuo mamų, nes nebūdavo sąlygų juos auginti – šiai dienai šie globos namai, saugi psichologinė aplinka tapo išeitimi. Nė viena motina nenori atiduoti vaiko, myli, saugoja, globoja ir labai bijo, kad, neduok Dieve, niekas iš jos to kūdikėlio neatimtų“, – kalbėjo Ž. Aleksienė.

Lrt.lt kalbinta globos namuose „Užuovėja“ gyvenanti nepilnametė mama nedaugžodžiavo. Jauna moteris patikino, kad įstaigą ir joje teikiamas paslaugas vertinanti gerai, ateityje planuojanti mokytis, vėliau dirbti, o dabar visą laiką skirianti vaikeliui auginti.

2 mėnesių mažylį auginanti 17-metė prisipažino, kad jeigu ne globos įstaiga, kurioje dabar ji gyvena, šiandien ji nematytų, kaip auga jos vaikas – jis būtų buvęs paimtas į kūdikių namus.  

Nebesugeba įskiepyti atsakomybės jausmo

Lrt.lt pašnekovės pažymi, jog ankstyvos motinystės jokiu būdu nereikėtų tapatinti su šeima, kurioje nepilnametė augo.

„Nepilnamečių mamų, kurios augo be tėvelių dėmesio ir šilumos, yra tikrai labai nedidelis skaičius – tik 2,8 proc. visų pagimdžiusių nepilnamečių“, – pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja D. Urbonaitienė.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko globos namų vadovė Vida Neverovič sako, jog vis daugiau pilnamečių motinų, augusių pilnose šeimose, kreipiasi į ją pagalbos.

„Jeigu prieš dvejus metus būčiau tikrai galėjusi pasakyti, kad didesnioji dalis besikreipiančių – merginos augusios globos namuose, tai apie paskutinių metų statistiką to negalėčiau pasakyti. Pusė ateina iš globos namuose augusių, pusė iš savo šeimose užaugusių, gal netgi daugiau savo šeimose augusių. Ir iš įvairiausių šeimų kreipiasi, nebūtinai iš asocialių“, – teigė pašnekovė.

V. Neverovič nuomone, tėvai per mažai dėmesio skiria savo vaikams. Anot jos, kai kurios motinos, atėjusiosios į įstaigą gyventi iš pilnų šeimų, dažnai neturi išugdytų elementarių įgūdžių – tų, kurių dažnai neišugdo ir globos įstaigos jose augančioms merginoms.

„Tai ir socialinių įgūdžių neturėjimas, ir elementariausių savitvarkos įgūdžių neturėjimas. Pavyzdžiui, ateina mergaitės iš šeimos ir nemoka susitvarkyti kambario, išsiplauti kokio koridoriaus. Šito, pasitaiko, nemoka ir mergaitės iš globos namų“, – pastebėjo pašnekovė.