Lietuvoje miršta mažiau žmonių, daugumą pakerta širdies ligos Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvoje miršta mažiau žmonių, daugumą pakerta širdies ligos

2012-10-12 17:05
Lietuvoje miršta mažiau žmonių, daugumą pakerta širdies ligos
Lietuvoje miršta mažiau žmonių, daugumą pakerta širdies ligos / Tomo Raginos nuotr.

Per devynis šių metų mėnesius šalyje mirė 30,2 tūkst. žmonių, tai 488 žmonėmis (2 proc.) mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis.

Pernai mirė 41 tūkst. žmonių, tai 1,1 tūkst., arba 3 proc., mažiau negu 2010 m. Palyginti su 2007 m., mirusiųjų skaičius sumažėjo 4,6 tūkst. (10 proc.).

2011 m. daugiau kaip pusė (52 proc.) mirusiųjų buvo sulaukę 75 metų ir vyresni, 65-74 metų amžiaus mirusieji sudarė 19 proc., 45-64 metų amžiaus – 22 proc., 18-44 metų amžiaus – 6 proc., o iki 17 metų amžiaus vaikai – nežymią (1 proc.) dalį mirusiųjų.

Vyrų ir moterų mirtingumas pagal amžiaus grupes gerokai skiriasi. Vyrai dažniau miršta jaunesni negu moterys. 2011 m. 45-64 metų amžiaus mirusių vyrų buvo 30 proc., mirusių moterų – 13 proc., 65 metų amžiaus ir vyresnių mirusių vyrų – 60 proc., moterų – 84 proc.

Didžiausi mirtingumo pagal santuokinę padėtį skirtumai buvo tarp santuokoje gyvenusių vyrų ir moterų bei našlių. 2011 m. daugiau kaip pusė mirusių vyrų buvo vedę – jų mirė 2,5 karto daugiau negu ištekėjusių moterų, o našlių moterų mirė 3,2 karto daugiau negu našlių vyrų.

Praėjusiais metais mirė 144 kūdikiai (vaikai iki 1 metų amžiaus), tai 9 (6 proc.) mažiau negu 2010 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusiųjų) siekė 4,2 ir beveik sutapo su Europos Sąjungos šalių vidurkiu (2010 m. – 4,1).

2011 m. didžiausias kūdikių mirtingumas buvo Rumunijoje (9,4), Bulgarijoje (8,5), Latvijoje (6,6), Maltoje (6,1), o mažiausias – Švedijoje (2,1), Suomijoje (2,4), Estijoje (2,5) ir Čekijoje (2,7).

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai 85 proc. visų mirties priežasčių sudarė trys pagrindinės priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 20 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 9 proc.

Praėjusiais metais 3,7 tūkst. žmonių mirė dėl išorinių mirties priežasčių: 1018 nusižudė, 362 žuvo transporto įvykių metu, 348 mirė dėl sužalojimų, patirtų nukritus, 308 – apsinuodiję alkoholiu, 284 sušalo, 239 paskendo, 158 buvo nužudyti. Dauguma (76 proc.) mirusiųjų dėl išorinių priežasčių buvo vyrai.

2011 metais dažniausios kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio periodo ligos (68 mirę kūdikiai), įgimtos formavimosi ydos (46), išorinės mirties priežastys (10) ir kūdikio staigios mirties sindromas (6).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra